„Rankdarbius mėgdavau jau mokykloje, nes tikrai turiu tam kantrybės. Gaila, kad dabar jiems labai neturiu laiko, nors tai man labai patinka – esu iš tų žmonių „kruopštukų“, kurie gali ilgai sėdėti prie vieno rankdarbio, jį perdarinėti, tobulinti...“ – Žmonės.lt pasakojo Karina.
Vis dėlto, turėdama laisvą minutę, dainininkė imasi perdarinėti, tobulinti jau pasiūtus drabužius, prikelia juos antram gyvenimui.
„Kai atrandu kokį nors seniai pamirštą drabužį arba tokį, kurio nė karto nevilkėjau, radusi laiko imu jį koreguoti, pakeičiu kokią nors detalę ar kirpimą ir pritaikau esamo laiko madai. Tarkime, senokai pirktą sijoną žemintu liemeniu dabar pakeičiau į aukštu liemeniu ir štai – sijonui antras gyvenimas“, – šypsosi Karina.
Dainininkė namuose turi siuvimo mašiną, tačiau profesionaliai siūti sako niekada nesimokiusi, nors neatmeta galimybės ateityje pasitobulinti.
„Kai mokiausi mokykloje, buvo gana sunkūs laikai, todėl visa šeima siuvo, o ir vaikai buvo įdarbinti. Niekada nesimokiau siūti profesionaliai, esu savamokslė. Aišku, jeigu pasimokyčiau to, būtų gerai, nes dabar viską darau klaidų ir bandymų metodu: siuvu, nepavyksta, perdarau, vėl tada viskas iš naujo – taip ir mokausi“, – kikena K.Krysko.
Mezginiai sau ir sūnui
K.Krysko pasakojo, kad kuomet laukėsi sūnaus ir nėštumo pabaigoje mažiau dirbo, imdavosi rankdarbių. Vienas mielesnių prisiminimų iš šio laiko – jos pačios numegztas megztinis sūnui Majui.
„Kai laukiausi, turėjau daugiau laisvo laiko, todėl numezgiau sūnui megztuką, o dar seniau mėgdavau ir sau pačiai kažką nusimegzti – tai daryčiau ir dabar, bet beprotiškai neturiu laiko. Antai turiu seną močiutės paltą, kurį planuoju pataisyti pagal savo figūrą ir bus puikus drabužis žiemai“, – sakė Karina.
Dainininkė juokėsi, kad draugai kartais draugiškai pasišaipo iš šio hobio: „Mezgimas man – kaip kokia meditacija, kaip poilsis, juk smegenys tuo metu ilsisi, beveik nedirba. Bičiuliai juokiasi, kad jeigu jau aš pradėsiu ilgiau tupėti namuose su virbalais, tai jau viskas, senatvė reiškia. Aš nepritarčiau tam – juk šiais laikais mezgimas vėl populiarėja, rankų darbas vertinamas.“
Keliuose darbuose besisukančiai atlikėjai šis laikas – pats darbymetis, kuris kiek nurims tik praėjus šventėms.
Tada, svarsto Karina, pagaliau bus galima jaukiai pasibūti namuose ir vėl prisiminti rankdarbius.
„Gal po Naujųjų bus daugiau laiko – tada ir sūneliui, ir sau kažką sugalvosiu pasidaryti gražaus“, – šypteli Karina.
