Jūs abu dalyvaujate šokių projektuose, tiesa, skirtingose televizijose. Ar tai kaip nors veikia Jūsų santykius?
Mantas: Tik pozityviai. Mus vienija meilė šokiui. Dabar susitikę kalbamės apie taisyk-lingą laikyseną, pasiektus rezultatus šokių aikštelėje.
Karolina: Be to, pamokome vienas kitą žingsnelių. Mantas mėgsta repetuoti ne tik namuose, bet ir kavinėje ar degalinėje laukdamas grąžos.
Mantas: Dalyvavimas šokių projekte pakeitė mūsų gyvenimo ritmą. Kalbame apie šokius kone visą dieną. Tiesa, džiaugiamės, kad dalyvaujame skirtingų televizijų projektuose. Taip pavyksta išvengti konkurencijos.
Abu esate užsiėmę: Mantai, dirbi iliuzionistu, o Karolina yra ne tik Tavo asistentė, bet dar ir LNK „orų mergaitė“. Ar užtenka laiko pasidžiaugti vienas kitu?
Mantas: Užimtumas turi privalumų. Labai pasiilgstame vienas kito. Žmonės, turintys daug laisvo laiko, pavargsta nuo savo mylimųjų. Nors, kita vertus, mes su Karolina galime kiaurą parą leisti kartu ir nenusibostame vienas kitam.
Karolina: Kažkas net juokėsi iš mūsų su Mantu, kai atėję į vakarėlį laiką praleidome ne bendraudami su bičiuliais, o tarpusavyje. Aplinkiniai stebisi, kad esame kartu penkerius metus, o mūsų temos pokalbiams neišsenka.
Mantas: Pastaruoju metu, kai esame dar labiau užimti, nebeliko laiko pykčiams, kivirčams, santykių aiškinimuisi. Karolina dabar kaip katinas. Šalia jos galiu atsipalaiduoti ir nusiraminti (šypteli).
Turbūt daugelis norėtų sužinoti, kaip įmanoma atrasti ir net penkerius metus išsaugoti liepsnojančią meilę.
Karolina: Lengviausia atrasti savo meilę tuomet, kai jos visai neieškai.
Mantas: Aš studijavau psichologiją ir bene sunkiausia sritis man buvo santykių psichologija. Puoselėti santykius labai sunku. Manau, kad Holivudo filmų kūrėjai ir apskritai visa šiuolaikinė visuomenė yra sukūrusi tobulų santykių iliuziją. Daugeliui atrodo, kad sutiksi savo Misterį Tobuląjį arba Mis Tobuląją, ir gyvenimas taps puikus. Taip nebūna. Norint džiaugtis puikiais santykiais, reikia daug dirbti, išmokti leistis į kompromisus, nebijoti daug kalbėti. Tiek Karolina, tiek aš daug dirbame, kad galėtume džiaugtis gražiais santykiais. Be to, priimame vienas kitą tokius, kokie esame.
Puikiai sutarėte nuo pat draugystės pradžios?
Karolina: Dažnai, sutikęs naują simpatiją, nori jį šiek tiek patobulinti. Mantas buvo tas žmogus, kurio nereikėjo šlifuoti – neradau nė vienos erzinančios savybės. Keisčiausia ir net labai įtartina, kad per tuos penkerius metus, kai esame kartu, neišryškėjo nė viena jo savybė, kuri man nepatiktų.
Mantas: Aš irgi pritarsiu. Mudu iš karto tobulai sulipome. Nors turėjome daug įvairių stresinių situacijų, tai nesumenkino mūsų meilės.
Karolina: Mantas yra tas žmogus, prie kurio nereikia apsimetinėti.
Mantas: O aš dievinu Karoliną dėl to, kad su ja galiu bendrauti labai atvirai. Net santykių pradžioje nusprendžiau, kad nesistengsiu atrodyti geresnis nei esu iš tiesų, būsiu savimi. Džiaugiuosi, kad tai pasiteisino. Apskritai esu be galo laimingas, kad tarp šitokios masės žmonių atradau Karoliną. Man tiesiog labai pasisekė.
Beje, įdomi detalė: visą gyvenimą labai žavėjausi tigrais. Prieš sutinkant Karoliną, netikėtai atsirado galimybė pabūti viename narve su šiuo gyvūnu, jį paliesti ir nusifotografuoti. Sakoma, kad „tas, kuris paliečia tigrą, greitai sulaukia sėkmės“. Aš juokaudamas dažnai sakau, kad magiškas prisilietimas man padėjo: čiupinėjau tigrą, gavau katinėlį (juokiasi).
Ne kartą šio interviu metu sakėte, kad esate labai panašūs ir dėl to Jūsų draugystė tokia graži, darni. Bet juk sakoma, kad „žmones traukia priešingybės“.
Karolina: Mes su Mantu labai panašiai žvelgiame į gyvenimą. Kai žiūrime filmą ar skaitome knygą, žinome, kad viską suprasime vienodai. Ar dėl to gyvenimas netampa nuobodus? Atvirkščiai, kadangi vienas kitą suprantame be žodžių, lengvai išsprendžiame daugelį problemų.
Kokia Jųdviejų pažinties istorija?
Karolina: Susitikome atsitiktinai. Ilgą laiką bendravau su Manto broliu. Nors lankydavausi jų namuose, niekada ten nesutikdavau savo būsimo vaikino. Vėliau buvau pakviesta į Manto brolio gimtadienį.
Mantas: Brolis kaip tik tą vakarą paprašė, kad jo draugams parodyčiau kelis triukus. Nors labai nenorėjau, skubėjau į darbus, nusprendžiau išpildyti brolio prašymą. Taip netikėtai ir susitikome su Karolina. Atsitiktinumas!
Karolina: Pamenu, kad jau pirmą pažinties minutę radome bendrą kalbą. Po vakarėlio visi nuėjo miegoti, o mes su Mantu prašnekėjome iki pat ryto.
Jūsų draugai turbūt jau seniai kamantinėja, kada kelsite vestuves, tiesa?
Karolina: Ir Mantas manęs dažnai to klausia (juokiasi)... Tik nežinau, ar vestuvės ką nors pakeistų. Daugelis gyvena drauge ir svajoja, kad po vestuvių bus geriau. Bet mums ir dabar su Mantu labai gerai! Kadangi anksčiau šokau baletą, teko ne kartą apsirengti baltą pūstą suknelę. Taigi, noro kelti vestuves tik dėl baltos suknelės neturiu (šypteli). Kita vertus, aš dar labai jauna. Dar norisi kviesti Mantą į pasimatymus – tai smagiausia santykių dalis.
Mantas: Kad ir kaip banaliai skambėtų, kol kas mes kuo puikiausiai gyvename ir be vestuvių. Ir tai visai ne dėl to, jog nesame tikri dėl savo jausmų. Tiesiog norime išlaukti tinkamo momento.
Karolina: Yra žmonių, kurie po pusmečio draugystės pataria arba skirtis, arba tuoktis. Mes dar nenorime nei vieno, nei kito!
