Kartu esate daugiau nei ketverius metus. Kaip Jums pavyksta išlaikyti pusiausvyrą, nenugrimzti į rutiną ir išlikti žaismingiems?
Karolis (toliau – K.): Mes pas psichologus ir būrėjus reguliariai lankomės (juokiasi)... Jei rimtai – nieko nereikia daryti specialiai. Aš ir pats esu apakęs: keista, kad po ketverių santuokos metų mes vis dar mylime vienas kitą. Esu gerokai jaunesnis ir karštesnis už Jolantą. Atrodo, turėtų kiltų įvairių sunkumų, bet taip nėra.
Jolanta (toliau – J.): Sulig kiekvienais metais, Karoli, tu labai keitiesi, priimi vis protingesnius sprendimus. Dabar nebesi toks karštakošis, koks buvai draugystės pradžioje. Kai reikia, nustumi principus į šalį, būni lankstesnis. Ir aš nusileidžiu Karoliui tam tikrose situacijose. Taip abu ir žaidžiame.
Tai meilė ir santuoka Jums yra tarsi žaidimas?
J.: Taip. Tai tarsi geras ir naudingas žaidimas, kurį žaidžiant reikia viską kruopščiai apgalvoti, o ne nerti stačia galva.
K.: Į kiekvieną gyvenimo situaciją reikia žvelgti pozityviai. Negalima vadovautis tik emocijomis, nes gali baigtis liūdnai.
Ketveri metai, kai esate drauge, Jums daug ar mažai?
J.: Tas laikas prabėgo labai greitai. Susimąstome apie staiga prabėgusius metus, kai pažvelgiame į sparčiai augančius vaikus.
K.: Pagal statistiką mudu gana ilgai esame kartu. Dabar žmonės dažnai išsiskiria po metų ar dvejų. O mes net ketverius įveikėme! Negaliu sakyti, kad tai buvo labai sunku. Nė vienos dienos neprisimename su neigiamomis emocijomis. Taip, pykčių buvo, tačiau greitai viską pamiršome. Kita vertus, buitiniai konfliktai reikalingi santykiuose. Tai tarsi vitaminų dozė, kurią profilaktiškai susileidžiame – tuomet mažiausiai pusmečiui būna ramu (šypteli).
O kas santykiuose Jums sunkiausia?
J.: Dažniausiai žmonės vadovaujasi principais, o ne sveiku protu. Tuomet ir kyla sunkumų. Mes stengiamės nedaryti šios klaidos. Karolis yra labai stipraus charakterio – tikras kietas vyras. Tuo jis man ir patinka. Jei turi savo nuomonę, gina ją argumentuotai, be to, moka įsiklausyti ir į kitą.
K.: Ir pats pastebiu, kad pasikeičiau. Matyt, sukietėjo mano smegenų žievė. Anksčiau buvau labai kategoriškas ir užsispyręs: jei supykdavau, galėdavau savaitę, dvi ar mėnesį nesikalbėti.
J.: Šita Karolio savybė man ilgą laiką buvo nesuprantama. Nesuvokdavau, kaip galima supykti ant kito žmogaus, nutraukti santykius, nebendrauti... Laimė, tarp mūsų niekada nebuvo tokio konflikto. Ilgiausiai esame nekalbėję turbūt valandą arba dvi (šypsosi).
Kuri vienas kito savybė Jus labiausiai erzina?
K.: Tokių yra, bet negalime viešai sakyti. Nors nieko intymaus čia nėra. Tačiau... Gerai, pasakysiu. Mane erzina, kad kartais Jolanta rūko, ypač kai laiką leidžia su draugėmis.
J.: O man nepatinka, kad savaitgaliais Karolis su draugais labai ilgai geria alų.
K.: Ne ne ne, Jolanta! Nesakyk taip! Viešai aš teigiu, kad apskritai negeriu. Jau dešimt metų nevartoju jokio alkoholio (juokiasi).
Tai tik tokios problemos?!
J.: Taip, mus „kankina“ tik tokios smulkmenos. Tik dėl tokių dalykų vienas prie kito kabinėjamės. Net nevadinčiau to problemomis.
K.: Vienas kitą paerziname nebent tada, kai nebūna nuotaikos. Bet tai būdinga visiems žmonėms.
Jolanta, koks yra gyvenimas su žinomu žmogumi?
J.: Jis visai nesunkus. Karolis namuose nėra tas vyras iš televizijos. Jis paprastas ir rūpestingas žmogus, nepasipūtęs, ne vakarėlių liūtas. Vietoj audringų linksmybių laiką mieliau leidžia su šeima namuose. Aš jam kartais net primygtinai siūlau eiti pasižmonėti, tačiau Karolis visuomet atsako, kad jam daug mieliau būti su šeima. Dažniausiai jis laiką leidžia namuose su vaikais, su jais bendrauja, žaidžia. Aplinkiniai turbūt neįsivaizduoja, kad Karolis toks gali būti!
Tai Karolis yra tobulas vyras, tėvas ir draugas?
J.: Šiuo metu Karolis man atrodo tobulas. Kaip bus po metų, negaliu pasakyti. Visaip gali nutikti.
K.: Šaunuolė Jolanta! Labai gražiai ir protingai kalba (juokiasi). O jei rimtai... Manau, blogas tėvas negali būti tas, kuris keliasi ryte, aprengia vaikus, veža juos į darželį, užsiima su jais, bendrauja, žaidžia, perka saldumynus... Džiaugiuosi, kad dabar turiu mažiau veiklos ir daugiau laiko galiu skirti šeimai. Džiaugiuosi, kad matau, kaip auga mano vaikai!
Tarp Jūsų yra devynerių metų skirtumas. Ar jums tai svarbu? Ar tai kliūva tik aplinkiniams?
K.: Tai mums labai skaudi tema. Kai neišgėręs pradedu galvoti, kad mano žmona net devyneriais metais vyresnė, kai suprantu, kad jai nedaug liko gyventi, tuomet pasidaro liūdna...
J.: (Kvatojasi.) Jis nuolat mane erzina – esą aš sena ir greitai paliksiu šį pasaulį. Tačiau visada nuraminu Karolį, nes pagal statistiką vyrai miršta jaunesni. Todėl aš dar jį „pergyvensiu“.
K.: Mūsų metų skirtumas kliūva ne mums, o kitiems. Aplinkiniai žvelgia tik į skaičius pase. Jie nekreipia dėmesio į mūsų brandą, gyvenimo būdą ar išvaizdą. Trumpai tariant, mes amžiaus skirtumo nejaučiame.
Ko Jums gyvenime šiuo metu trūksta?
K.: Tiek žmonai, tiek man trūksta didesnio gyvenamojo ploto. Esame penkių asmenų šeima, turime šunį, o gyvename 90 m² ploto name. Mums ankštoka. Be to, mūsų būstas yra atviras, neturime atskirų kambarių. O kartais taip norisi turėti daugiau privatumo...
Tai gal jau sukate naują meilės lizdelį?
K.: Mes jau turime naujo namo projektą, bet kol kas nepradėjome statyti. Iš pradžių nugriausime seną namelį, o paskui statysime naują būstą.
J.: Šie darbai sustojo dėl „Snoro“ krizės (šypteli).
K.: Taip, suverskime visą kaltę bankrutavusiam bankui. Visus mūsų milijonus, visas santaupas „nunešė“! Dėl šios priežasties ir sustabdėme statybos darbus (juokiasi).
