Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kas geriau – lopšelis ar auklė?

Jenifer Bright, medicininės bendrijos centro direktorė, nusprendė grįžti į darbą vos po kelių mėnesių motinystės atostogų. Ji savo vaikų priežiūrą patikėjo lopšelio darbuotojams.
Darželyje
Darželyje / Organizatorių nuotr.
Temos: 2 Auklė Vaikai

„Mudu su vyru buvome tvirtai apsisprendę, jog norime, kad mūsų vaikai būtų visuomeninėje aplinkoje. Mums patiko vaikų lopšelio siūlomos paslaugos, todėl mes pamanėme, kad tai bus kur kas stabiliau, nei samdyti vieną žmogų“, – sako 35 metų Bright paklausta apie tai, kodėl vaikus patikėjo vaikų darželio priežiūrai, užuot pasamdžiusi auklę.

Bright požiūris į vaikų priežiūrą ir kodėl ji pasirinko būtent šią alternatyvą yra visiškai skirtingas nuo pastaruosius 15 metų vyraujančios nuomonės, rašo ,,The Washigton Post”. Paprastai žmonėms kyla daug abejonių dėl tokio tipo vaikų priežiūros. Tėvams neduoda ramybės tokie klausimai: ar darželiai neišugdys tokios vaikų kartos, kuri nejaus ryšio su tėvais ir bus emociškai neišsivysčiusi? Ar motinos turėtų paklausyti vaiko raidos specialistų patarimų ir pasilikti namie bent jau pirmuosius kelis vaiko metus? Kiek motinos buvimas šalia yra būtinas vaikui vystantis?

Temple universiteto vaiko raidos psichologė Nora Newcombe, kuri pati yra užauginusi du vaikus, prisimena tuos metus, kuomet baimindavosi dėl to, kaip rūpinamasi jos vaikais. Ji dvejodavo, ar vaikai nesijaus nemylimi ir apleisti. Psichologė turėjo sugrįžti į darbą, kai jos atžalos buvo dar visai kūdikiai.

Tačiau dabar jau yra atsakymai į visus šiuos klausimus. 1990 metais buvo pradėti valstybės finansuojami tyrimai dėl vaikų lopšelių įtakos vaiko psichologijai. Jie apėmė daugiau nei 1 300 vaikų dešimtyje lopšelių. Tyrimą organizavo Nacionalinis vaiko sveikatos ir vystymosi institutas.

Tyrimas atskleidė daug skirtumų tarp vaikų, kuriais rūpinosi vien tik jų mamos ir tarp tų, kuriais iš dalies rūpinosi lopšelių darbuotojai. Svarbiausias veiksnys, nulemiantis vaiko prisirišimą, yra motinų jautrumas ir šeimos charakteristika. Šie veiksniai užgožia vaikų lopšelių įtaką.

Tyrimas atskleidė daug skirtumų tarp vaikų, kuriais rūpinosi vien tik jų mamos ir tarp tų, kuriais iš dalies rūpinosi lopšelių darbuotojai. Svarbiausias veiksnys, nulemiantis vaiko prisirišimą, yra motinų jautrumas ir šeimos charakteristika. Šie veiksniai užgožia vaikų lopšelių įtaką.

Nacionalinės vaikų išsilavinimo asociacijos, kuri akredituoja vaikų lopšelius, direktorė Barbara Willer teigia, kad svarbiausi klausimai šia tema jau atsakyti.

Jau nebe mažuma

Minėto tyrimo metu buvo atskleista, kad vaikų, kurie buvo patikėti geresniems centrams, kalba ir kognityvinis elgesys buvo geriau išvystyti. Tuo tarpu vaikų, kuriais buvo rūpinamasi prastesnės kokybės lopšeliuose, buvo mažiau linkę bendrauti. Tie, kurie praleisdavo daugiau valandų lopšelyje, turėdavo daugiau elgesio problemų, nei tie, kurie praleisdavo mažiau valandų. Geresniuose lopšeliuose vaikai būdavo geriau pasiruošę vaikų darželiui. Esminių skirtumų tarp vaikų, prižiūrėtų namuose auklių ir tų, kurie augo lopšeliuose, nepastebėta.

Nors moksliniai paaiškinimai tvirti, vaikų patikėjimas lopšeliams vis dar sukelia daug diskusijų.

Ellen Galinsky, kuri yra Šeimos ir darbo instituto prezidentė teigia: „ Tėvai vis dar jaudinasi dėl to ar jie teisingai elgiasi, tačiau laikai pasikeitė, mamos, patikėjusios dalį vaiko priežiūros lopšeliams, jau nebėra retenybė”.

Darbo statistikos biuro duomenimis 50 proc. kūdikių motinų ir 75 proc. mokyklinio amžiaus vaikų motinų dirba.

Vaikų patikėjimas lopšeliams išpopuliarėjo. Užaugo vaikų karta, kurių mamos dirbo nuo jų kūdikystės ir žmonės ramiau leidžia vaikus į lopšelius, nes mato, kad tokie vaikai išaugo ne prastesniais žmonėmis. Tyrimas įnešė daug aiškumo ir pasitikėjimo vaikų lopšeliais.

Ekspertai sako norintys daugiau sužinoti apie lopšelių poveikį vaikams, kurie yra jaunesni nei 2 metai, kuriems reikalinga pati intensyviausia ir brangiausia priežiūra.

Nacionalinės vaikų išsilavinimo asociacijos direktorė Barbara Willer teigia, kad dar reikia gerinti lopšelių kokybę, ypač tų, kurie prieinami daugeliui šeimų.

Ar auklė geriau?

Svarbiausias lopšelių kokybės kriterijus yra mokymo programa. Geriausios programos lavina kalbos gebėjimus, skatina smalsumą ir susidomėjimą mokymusi, suteikia vaikams šiltą bendravimą. Būtent toks yra St. Anthony‘s lopšelis Aleksandrijoje, Virdžinijoje.

Į šį lopšelį priimami vaikai nuo 3 mėnesių. Jis dirba nuo 7 iki 18 valandos.

Lopšelio auklėtojai uždirba apie 25,000 dolerių, darbuotojai, kurie neturi koledžo diplomo, gauna 10,000 dolerių. Ekspertai sako, kad vaikų lopšelių darbuotojai yra tarp prasčiausiai apmokamų profesijų.

St. Anthony‘s lopšelio-darželio savaitiniai įkainiai yra tokie: 255 dolerių ikimokyklinio amžiaus vaikams ir 325 dolerių kūdikiams. Tai pigiau, nei samdytis auklę, kuri per savaitę kainuotų nuo 400 iki 700 dolerių .

Tėvai gali užsukti bet kuriuo metu ir stebėti savo vaikus per internetą, nes visose patalpuose įtaisytos kameros.

Nors šis darželis yra krikščioniškos orientacijos, bet priima ir kitų tikėjimų vaikus. Tiek personalas, tiek vaikai dėvi uniformas. Keletas vaikų gauna stipendijas. Darželio direktorė sako, kad ateityje bus siekiama didesnės vaikų rasinės ir etninės įvairovės.

J. Bright šis darželis sužavėjo savo tvarkingumu. Tai jai sužadino pasitikėjimą ir ji nusprendė patikėti savo vaikus šio darželio priežiūrai.

Ji atsimena, kad visose patalpose skambėjo klasikinė muzika.

Darželio direktorė teigia, kad vienas iš didžiausių darželio pranašumų lyginant su auklėmis yra socializacija. J. Bright su tuo sutinka. Ji su pasididžiavimu pasakojo, kaip jos vaikas, kuris baigė St. Anthony‘s darželį, atėjęs į pirmą klasę drąsiai prisistatė mokytojai, kai tuo tarpu kiti vaikai išsigandę gūžėsi.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos