Dainininkė Katažina Zvonkuvienė neliko abejinga „Patyčių muziejaus“ kampanijai ir su Žmonės.lt skaitytojais pasidalijo itin jautria savo vaikystės istorija.
K.Zvonkuvienė prisimena, kad vaikystėje turėjo labai silpnus plaukus. Į pirmąją klasę jai teko eiti su skarele, nes buvo nuskusta visiškai plikai. Nuo to ir prasidėjo sunkus Katažinos kelias.
Dėl patyčių amžinai nepasitikėjau savimi, galvojau, kad esu negraži, netalentinga, nevykusi, bloga.
„Nuo kūdikystės aš gimiau su labai prastais plaukais. Plaukučių beveik nebuvo, o prieš einant į pirmą klasę, mane tėvai nuskuto plikai, nes prisiklausė gandų, kad tuomet jie pradės augti greičiau, bus sveikesni ir jų padaugės...
Na ir nuėjau aš į tą pirmą klasę su skarele. Vienintelė tokia buvau, kuri taip išsiskyriau iš kitų. Be abejo, jie norėjo tą skarelę nuplėšti, tai ir nuplėšdavo... O tuomet prasidėdavo patyčios. Jos ir išliko visą laiką, kol mokiausi mokykloje“, – Žmonės.lt pasakojo K.Zvonkuvienė.
Dainininkė pripažįsta, kad būti patyčių objektu – siaubingas jausmas.
„Tuo metu jausdavausi tikrai šlykščiai ir baisiai. Aš šiaip labai buvau emocionali ir pažeidžiama. Dėl patyčių amžinai nepasitikėjau savimi, galvojau, kad esu negraži, netalentinga, nevykusi, bloga. Bernų irgi neturėjau niekada (juokiasi), tas dar labiau paveikdavo. Eini į kokią mokyklos diskoteką ir niekas tavęs nekviečia. Visą vakarą stovinėji, lauki, kažko tikies.
Bet jau paauglystėje sau pasakiau: „Nu jau ne. Aš jums visiems dar parodysiu.“ Čia toms bendraklasėms, kurios mane palikdavo nuošaly ir visą laiką žvengdavo iš manęs. Ir parodžiau. Žinoma, vidinis skausmą ir išgyvenimus užmiršau tik tuomet, kai atradau save ir pasakiau sau, kad jau gana“, – sakė K.Zvonkuvienė.
K.Zvonkuvienė džiaugėsi, kad visuomet turėjo puikią šeimą, kuri ją palaikė ir padėjo nepasiduoti net sunkiausiomis akimirkomis. Katažina sako supratusi, kad patyčios padėjo tapti stipresnei.
„Tik prieš kelerius metus supratau, kad jeigu ne visa ta istorija, jeigu Dievas nebūtų davęs tokio išbandymo ir nebūčiau nuėjusi šio kelio, galbūt nebūčiau tokia stipri ir tokia, kokia esu šiandien. Tos patyčios man padėjo išaugti labai stipriai“, – sakė ji.
TAIP PAT SKAITYKITE: Natalijos Bunkės istorija „Patyčių muziejui“: „Iš manęs tyčiojosi, kad esu rusė, ir vadino Ivanovaite“
TAIP PAT SKAITYKITE: 5 metus psichologinį terorą kentęs Mantas Stonkus: „Po pamokų slėpdavausi ir laukdavau, kol visi išeis“
Dainininkė turi ką pasakyti tiems, kurie taip pat yra patyrę patyčių. O žmonėms, kurie tyčiojasi, ji linki tik sėkmės.
„Visų pirma, tiems, iš kurių tyčiojamasi, linkiu nepalūžti. Taip, mes esame silpni žmonės kartais, esame linkę išsiverkti ir išsirėkti, kas, iš kitos pusės, nėra blogai. Slėpti emocijų nereikia. Bet kiekvienas žmogus tegu supranta, kad viskas gyvenime turi savo prasmę. Nėra tokio kelio, kurio tu negalėtum praeiti. Ir jeigu Dievas duoda tokį išbandymą, tai taip ir turi būti.
Mano mama kažkada pasakė labai gerą frazę, kurią prisimenu iki šiol: „Nėra svarbu, kas yra ant galvos. Svarbiausia tai, kas yra galvoje. O tiems, kurie tyčiojasi, palinkėsiu sėkmės. Jų visada bus. Bet jie užaugina dar daugiau stiprių žmonių“, – įsitikinusi K.Zvonkuvienė.
Visi, norintys ir galintys prisidėti, kad patyčios virstų istorija, kviečiami apsilankyti kampanijos „Patyčių muziejus“ interneto svetainėje www.patyciumuziejus.lt ir paaukoti „Vaikų linijai“ arba tapti „Vaikų linijos“ savanoriais.
Suaugusieji kviečiami padėti išklausyti vaikus. Šiuo metu „Vaikų linija“ gali atsiliepti į 1 iš 7 vaikų ar paauglių skambučių.