„Manome, kad ateities maistas bus dar greičiau vartojamas nei dabar. Dalis žmonių tam nebeskirs dėmesio. Tiesiog suvalgys piliulę. Tačiau bus ir tokių, kurie vertins žaliuosius, natūralius, ekologiškus produktus“, – sumanymo idėją pristatė „Monte Pacis“ vadovė Indra Ramanauskienė.
Tai, kaip gali atrodyti ateities maistas, svarstė vakaro režisierius Nicolas Bourriaud bei virtuvės šefas Ernestas Viršilas. Anot jo, praėjusiųjų amžių mitybos įpročius perteikti buvo nesudėtinga. Tuo tarpu kaip žmonės gali misti po kelių dešimčių ar šimtų metų teko pafantazuoti.
„Idėjomis dalinomės kartu su Nicolu. Jei seniau gerokai skyrėsi turtingųjų ir vargšų maistas, tai ateityje jis pasakos ne apie žmonių socialinę padėtį, o apie požiūrį į save bei aplinką“, – įsitikinę projekto įgyvendintojai.
Ekspozicijoje pateikti ir keli virtuvės eksperimentai. Pabrėžiama, kad 17 a. įprastas valstiečių stalo atributas – rupių miltų duona su girnų nuotrupomis bei kruopos. Tuo tarpu diduomenė maitinosi keptomis kurapkomis. Yra vienas patiekalas, pagamintas pagal vienuolių kamandulių receptą – tai pelenuose vytinta Žaislos upelyje sugauta žuvis.
XVIII – XIX a. simboliai – duona su kmynais ir kepti pastarnokai. Sovietmečiu vaišių stalas neįsivaizduotas be šaltienos, „šlapios“ dešros, baltos mišrainės ir pjaustymo arbūzo.
1990-aisiais ėmė populiarėti picos, krabų lazdelių ar Cezario salotos.
Šiuolaikinės virtuvės maisto puošybos pasididžiavimas – alyvuogių žemė, česnakų pelenai, petražolių trupiniai. Pastaruosius trejus metus buvo itin madinga sifonuose pateikti krienų grietinėlę. Šią į praeitį jau nugrimstančią naujovę keičia vakume virta lašiša.
Skelbdami dešimtosios, jubiliejinės „Kauno bienalės“, kurios šūkis – „Sujungti“, atidarymą menininkai pristatė ir dar vieną projektą – 3D erdvę, skirtą atgaivinti pojūčiams.
Rugsėjo 18–20 dienomis įvairiose Kauno miesto vietose vyks „Kauno bienalės“ atidarymo renginiai. Daugiau nei 80 žinomų menininkų iš viso pasaulio pristatantis šiuolaikinio meno renginys veiksmus iki gruodžio 31 dienos kurs Kauno centriniame pašte, M. Žilinsko galerijoje, Kauno paveikslų galerijoje, svetingumo namuose „Monte Pacis“ ir industrinėse miesto zonose, buvusiuose tekstilės fabrikuose „Drobė“ bei „Dirbtinis pluoštas“.
Net keturis mėnesius truksiančiame renginyje bus akcentuojamas vizualaus meno ir garso bei muzikos bendradarbiavimas.
„Jau beveik du dešimtmečius kuriame tinklą, jungiame daugybę menininkų, kuratorių, idėjų, vietų ir vietos bendruomenių narių. Jungtys ir komunikacija, bendravimas ir bendradarbiavimas yra pagrindiniai Kauno bienalės aspektai.
Džiaugiamės, kad 2015-ųjų bienalės turinį kuriantys kuratoriai užčiuopė šią giją, tad švęsdami 10-ąją laidą mes ne tik skatiname jungtis, bet ir kvestionuojame komunikacijos formas, patikriname, kas veikia, o kas jau nebe, pasineriame į nesaugumo erdves ir atsiribojame nuo stereotipų“, – idėją pristato didžiausią auditoriją sutraukiančio festivalio meno vadovė Virginija Vitkienė.
