„Tai lyg du po 40! Puikiai jaučiuosi“, – tikrojo gimtadienio vakarą, spalio 7 d., priimdamas garbingus svečius „Krepšinio namuose“ surengtoje šventėje sakė pakiliai nusiteikęs sukaktuvininkas.
Pasveikinti jo su gimtadieniu ir išleista biografine knyga „Baltosios gulbės riteris“ atvyko jo artimieji, bendražygiai, draugai, oficialių institucijų atstovai.
K.Ignatavičius šypsosi – jubiliejaus minėjimą jis planavo taip, kad būtų atspindėti skirtingi jo gyvenimo bei veiklos etapai, o svečiai, turintys įvairių pomėgių, šventėje rastų dalelę savęs – nuo muzikos iki sakralumo.
K.Ignatavičius gimė 12.20 val. Kaune, Prano Mažylio gimdymo namuose.
„Tad, vertinu, jog šįvakar pas mane atvyko P.Mažylio anūkas, europarlamentaras, profesorius Liudas Mažylis. Tiesa, mus sieja ne tik ši simboliška aplinkybė, bet ir bendra veikla deputatų klube, miesto šventėse, svarbiuose Kaunui įvykiuose“, – pasakojo ne vienos reikšmingos organizacijos narys.
Daug gražių žodžių K.Ignatavičius išsakė ir Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui Vydui Gedvilui, bažnyčios hierarchams, Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvui, Kultūros viceministrui Rimantui Mikaičiui, Pažaislio festivalio organizatorei Giedrei Mikaitienei, dainininkams Birutei Petrikytei, Romui Bubneliui, Rūtai Morozovaitei, Romai Mačiulytei bei daugybei kitų žmonių.
„Kęstutis – praeityje ryškus, žinomas muzikantas. Labai elegantiškas. Mums, jaunesniems, buvo tikras pavyzdys. Pamenu, kai kartu Alytaus turguje pasirodymams pirkome austriškus kostiumus. Tada atrodė, jog jei panašiai rengsimės, panašiai ir elgsimės scenoje“, – smagiais prisiminimais apie svarbų K.Ignatavičiaus gyvenimo etapą – muziką, kalbėjo R.Bubnelis.
Apie jubiliato gilumą ir įvairiapusiškumą kalbėjo Kauno valstybinio muzikinio teatro pavaduotojas Rimantas Lekavičius. Jis priminė, kad būtent K.Ignatavičius yra ne vienos įsimintinos Kauno tradicijos sumanytojas.
„Tai jis prisiminė, kada buvo įkurtas Kaunas ir įkalbėjo Šv. Kristoforą globoti miestą“, – su šypsena sakė sveikintojas.
Kad visa tai, ką K.Ignatavičius yra nuveikęs, išsaugojęs, išpuoselėjęs ir įamžinęs, neišnyktų šimtmečių dulkėse, žurnalistė Virginija Skučaitė aprašė knygoje „Baltosios gulbės riteris“. Pusantrų metų kurtą kūrinį vakar pirmieji galėjo apžiūrėti bei įsigyti šventės svečiai.
„Džiaugiuosi tuo, ką turiu. Kiekvienam noriu padėkoti už viską, ką kartu patyrėme. Žmonių, kuriuos turėčiau apkabinti, nusilenkti, paspausti ranką yra labai daug. Visi jie man svarbūs. Net jei nepasakiau jiems gražaus žodžio gyvai, tikiuosi, priims jį bet išsakytą taip – raštu. Ir negalvokite, kad ko nors neprisimenu – mintyse kasdien tariu „ačiū“ visiems“, – sakė K.Ignatavičius.
