Jau nuo pat mažumės žurnalistė A.Plaipaitė gyvena apsupta muzikos. „Su muzika visada kažką dariau – ir vienu instrumentu grojau, ir kitu. Baigiau ir muzikos mokyklą, dainavau įvairiais formatais – duetu, viena ir ansamblyje. Dabar lankau chorą, tai yra mano pagrindinė muzikinė veikla“, – 15min pasakojo ji.
Muzika yra vienas didžiausių jos pomėgių, o būdama maža net norėjo tapti dainininke. „Bet gal realiai įvertinau savo galimybes. Juk pas mus labai daug dainuojančių ir grojančių, turi būti labai ypatingas, jei nori išsiskirti ir būti ryškus. Aš realiai pagalvojau, kad žurnalistika yra gera ir įdomi specialybė“, – apie karjeros pasirinkimus kalbėjo A.Plaipaitė.
Ir nors pasirinko žurnalistės darbą, A.Plaipaitė teigia, kad muzikai ji visada randa laiko. Feisbuke paskelbusi pagal poeto Kazio Bradūno eilėraštį „Partizano baladė“ sukurtą dainą, ji sulaukė daug palaikymo ir teigiamų įvertinimų. Kas paskatino pasirinkti būtent šias eiles ir kaip gimė melodija?
„Eilėraštį išgirdau per Kazio Bradūno gimimo 100-mečiui paminėti skirtą renginį Valdovų rūmuose. Išgirdau deklamuojamas eiles, man jos labai užkliuvo. Dar pamačiau, kad žmonėms jis labai patiko, kad jie reaguoja. Supratau, kad tas kūrinys ypatingas. Grįžau po renginio, pasiėmiau gitarą. Labai greitai susidėliojo visi akordai, melodija, viską įsirašiau, kad nepamirščiau“, – sakė ji.
Vien dėl to, kad taip greitai pavyko rasti tinkamą melodiją, ji tai priėmė kaip ženklą, kad naują kūrinį reikia įrašyti. Padedama draugų nufilmavo ir dainai „Partizano baladė“ skirtą vaizdo klipą.
Savo feisbuko paskyroje A.Plaipaitė užrašė ir visą dainos atsiradimo istoriją, kuri sujaudino ją pažįstančius žmones:
„Buvo metas, kai mokykloje ruošdamasi istorijos olimpiadai apie rezistencijos laikotarpį balsu skaičiau partizano priesaiką, jų laiškus mamoms, sesėms, mylimosioms ir verkiau.
Po to studijuodama rašiau kursinį darbą apie partizanų spaudą. Eidavau į Genocido aukų muziejų, kur priešais mane padėdavo šūsnį pageltusių, suminkštėjusių laikraštėlių. Skaitydama apie tikėjimą, kad jau tuoj viskas pasibaigs – juos išgirs Vakaruos ir viską nutrauks, ir žinodama, kad taip nebus, neaišku kieno vardu jų atsiprašinėjau.
Dabar vis dar noriu kiekvieną draugą ar giminaitį nusivesti į Genocido aukų muziejų ir vėl viską kartu praeiti iš naujo, kad nepamirščiau nei apygardų skaičiaus, nei pavadinimų, nei vadų slapyvardžių, nei vaizdų miestelių aikštėse.
Ir tada neseniai, su choru dalyvaudama Kazio Bradūno gimimo 100-mečio renginyje, išgirdau apie laštakį. Klausydama stebėjau susirinkusiųjų veidus ir mačiau, kaip kai kurie sureagavo ir šalia sėdinčiam sakė „koks gražus šis eilėraštis“. Tikrai labai gražus, pagalvojau, savy talpinantis visą rezistencijos laikotarpį.
Drebančiais pirštais pristatau jums „Partizanų baladę“ ir labai labai dėkoju Kęstučiui, Martynui ir Mantui.“
Ir tai yra ne pirma daina, kurią A.Plaipaitė paskelbė viešai. A.Plaipaitė su kolege Živile Kropaite prieš dvejus metus pristatė A.Kulikausko dainos „Ateina Dievas“ versiją.
