„Įspūdis – didžiulis. Čia kažkokia stebuklinga vieta, dabar visiems rekomenduoju. Afrika – visiškas gyvūnų kraštas, niekur kitur nepamatysi tokių vaizdų. Kai kurie matyti vaizdai net priminė vaikystę, visus matytus filmukus. Kartais net negalėjau patikėti, kad visa tai – realybė“, – Žmonės.lt grįžusi iš Kenijos kalbėjo Ernesta.
Į kelionę lietuvė leidosi viena. Sulaukusi kvietimo iš Laikipijos regione apsistojusių bičiulių ilgai nedvejojo – reikia važiuoti, reikia ryžtis gyvenimo nuotykiui.
„Afrikoje man – pirmas kartas. Na, nekalbant apie Egiptą, apie tikrą Afriką. Turėjau galimybę išvykti ir labai džiaugiuosi sprendimu – likau sužavėta“, – pasakojo ji.
Bene didžiausią įspūdį Ernestai paliko laisvėje gyvenantys ir nevaržomai gamtoje besijaučiantys gyvūnai. Drambliai, žirafos, liūtai, zebrai – visus juos Ernestai teko matyti iš arti. O kartsykiais net pasisaugoti – neretai keliaujant safariu kelią užkirsdavo išbėgęs koks plėšrūnas, dramblys, kartą – net keli jų.
„Prisipažinsiu, kai pamatai kelis dramblius priešais save laukinėje gamtoje – nėra jauku. O drambliai čia nemėgsta žmonių, jų reikia saugotis, ypač, jei dar kartu vedasi jauniklius, tuomet juos labai juos saugo, gina. Tačiau keliavome su vietiniais, su jais drąsiau, jie žino, kaip kada elgtis“, – pasakojo Ernesta.
„Smagu užmigti ir atsibusti girdint gyvūnų garsus gamtoje“, – sakė ji.
Kelionėje Ernesta išbandė ir jodinėjimą žirgais laukinėje gamtoje, naktį praleido miegodama po žvaigždėtu dangumi. Ji taip pat spėjo susipažinti su vietos gyventojais. Tiksliau – mokyklinio amžiaus vaikais. Bičiuliai, pas kuriuos lietuvė apsistojo, inicijavo gražią akciją Samburu miestelyje ir nusprendė perdažyti vienos klasės mokykloje sienas.
„Jie parėmė vietos vaikus, prisijungiau ir aš. Buvo labai įdomu – čia atvyko ir daug vaikų, teko nemažai su jais pabendrauti, drauge piešėm, spalvinom knygutes. Nustebino tai, kad dauguma jų visai neblogai kalba angliškai, todėl galėjome susikalbėti“, – pasakojo Ernesta.
Pasak jos, bendraujant su vietos gyventojai, matant jų skurdą, tačiau tuo pačiu – begalinį optimizmą, norisi kažkaip padėti, pasistengti dėl jų, nors ir supranti, kad iš esmės nieko nepakeisi, čia tiesiog taip yra.
„Jie tokie mieli! Labai susidraugavome su vaikais. Turėjau tokius veidrodinius akinius, jiems tokia atrakcija buvo, visi norėjo pasimatuoti, pozavo su jais, juokėsi“, – prisiminė ji.
Ernestą nustebino anaiptol ne šiltas Afrikos klimatas. Šiuo metu Kenijoje – žiema, todėl temperatūros stulpelis ten įprastai kilsteli ne ką aukščiau, nei Lietuvoje – dieną temperatūra debesuotu oru – apie 17 laipsnių, kai išlenda saulė – siekia apie 25 laipsnius šilumos. Tuo tarpu naktys – vėsokos, apie 12 laipsnių.
„Visiems sakiau, kad jaučiuosi kaip Lietuvoje. O dar prieš atvykstant palijo, visur žalia – tikrai kaip Lietuvoje, tik kad aplink vien egzotiniai gyvūnai – tai stebina“, – pasakojo Ernesta.
Tačiau net ir panašus klimatas neleido pamiršti, jog kraštas – egzotiškas. Kelionės metu Ernesta kelis kartus keitė nakvynės vietą, o kai kur gyvenimo sąlygos buvo gerokai kuklesnės – neveikė telefono ryšys, vietomis – teko ir praustis lauke apsipilant laistytuvu.
„Tačiau visa tai – dalis žavesio. Labai sveika kartais taip atitrūkti nuo civilizacijos ir pagyventi kitaip, taip, kaip gyvena vietiniai“, – kalbėjo Ernesta.
