Vytauto Kernagio vardas skirtingoms kartos reiškia skirtingus dalykus. Vieni jį sieja su dainuojamąja poezija, kiti su kabaretu ir kvailiojimais scenoje, treti geriausiai prisimena Dainos teatrą ir jame slėptas užuominas. Tačiau yra ir dar vienas V.Kernagis – Tautos šauklys, vienijęs, telkęs, kovojęs už laisvę ir nepriklausomybę.
Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga Vytauto Kernagio fondas Lietuvai pristatė jau antrąją dainuojamosios poezijos pradininko Vytauto Kernagio vinilinę plokštelę „Vytautas Kernagis – Tautos šauklys“, kurioje klausytojai ras aštuonias visiems žinomas ir visų mėgiamas dainas, lydėjusias lietuvius jų kelyje laisvės link.
15min Eglė Kernagytė pasakojo, kad pagrindinis šios plokštelės išleidimo iniciatorius buvo jos brolis Vytautas Kernagis jaunesnysis.
„Apie antrą tėčio plokštelę jau buvo kalbėta labai seniai. Laurų sau neprisiimsiu – jau kas paveldėjo Kernagio idėjų gyslelę, tai mano brolis. Tėtis visada buvo įdomių idėjų generatorius, o dabar toks yra brolis. Jis, aišku, visada pasitaria su manim ir mama, mes kartu ieškome bendrų sprendimų. Bet visa tai vystyti sugalvojo jis pats“, – pasakojo Eglė Kernagytė.
Vinilinės plokštelės pavadinimas parinktas neatsitiktinai – ne tik Vytauto Kernagio šeima, bet ir didelė visuomenės dalis jį laiko tikru tautos šaukliu - juk savo dainomis jis nešė tam tikrą žinutę.
„Jis yra tautos šauklys. Jis visada sakydavo: aš einu ne prieš, o už. Jis šaukė tautą eiti už laisvę. Manau, kad jo dainos buvo ypatingos tuo, nes jose buvo daug teksto palikta tarp eilučių. Žmonės, kurie jo klausydavo, puikiai tai suprasdavo. O juk buvo ir tokių, kurie poezijos neskaitydavo, bet per tėčio muziką vis tiek gaudavo tą gilią žinutę“, – pasakojo ji.
Pasak E.Kernagytės, visa jų šeima iki šių dienų gyvena su tėčio muzika. Pačiai Eglei ji padeda pabėgti nuo liūdnų minčių arba atvirkščiai – dar labiau pasidžiauti sėkme.
„Aš pati jo klausausi, kai man būna arba labai gera, arba labai liūdna. Matyt, kai ateina akimirka, kai kažkuo noriu pasidalinti su juo, geriausiai jaučiuosi klausydama jo dainų. Pavyzdžiui, akustinį kompaktą pasileidžiu tik tada, kai esu viena. Tos dainos man ypač artimos. Linksmas dainas klausomės kartu su šeima. Kiekviena iš tų dainų yra savaip svarbi, su skirtingai prisiminimais. Man jos visos ypatingos“, – kalbėjo ji.
O jos vaikai tėčio muziką ypač mėgsta – paveldėjo tą stiprią Vytauto Kernagio meilę dainuojamai poezijai.
„Albumą „Tarp girnų“ jie moka mintinai, jiems patinka jo baladės ir apskritai bardų dainos. Dabar abudu vaikai sumanė mokytis groti gitara. Su mažuoju susiradome Sigito Gedos knygą, kurioje yra „Balto nieko“ dainelių tekstai, tai brazdina gitara ir dainuoja. Jis sakė: močiute, būk rami, kai aš užaugsiu, senelio dainas dainuosiu.“
Tad tokį tėvą turėjusi Eglė sako esanti be galo laiminga. „Aš visada sakau – yra du skirtingi dalykai: gali puikuotis arba didžiuotis savo tėvu. Aš beprotiškai didžiuojuosi juo. Esu beprotiškai laiminga, turėjusi galimybę turėti tokį tėtį kaip jis“, – 15min kalbėjo Eglė Kernagytė.
Sostinės Martyno Mažvydo bibliotekoje vinilinės plokštelės pristatymo metu apie maestro asmenybės ir kūrybos reikšmę Atgimimo laikotarpiui kalbėjo V.Kernagiui ir jo muzikai artimi žmonės: Andrius Kulikauskas, Eglė Kernagytė, Lukas Devita, Ramūnas Zilnys. Diskusiją moderavo Domantas Razauskas.
Kartu su viniline plokštele buvo prisiminta ir speciali Lietuvos spaudos fotografų fotografijų paroda, kuri perteikia Vytauto Kernagio gyvenimo akimirkas.
