Neatlygintina savanoriška kraujo donorystė
Daugelyje pasaulio šalių atliktais tyrimais nustatyta, kad savanoriškai ir be jokio finansinio atlygio aukojantys kraują žmonės mažiausiai linkę slėpti informaciją apie savo sveikatą ar gyvenseną, dėl kurios jie būtų netinkami donorystei. Pagrindinis jų tikslas – padėti kitam, o ne pasipelnyti. Asmuo turi suvokti, kad jam davus kraujo, gali būti išgelbėta kitų žmonių gyvybė.
Vienas pagrindinių savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimo motyvų yra etinis. Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio federacija ir daugelis kitų organizacijų yra įsitikinusios, kad bet kuri sveikatos apsaugos veikla, susijusi su prekyba žmogaus kūno dalimis, tarp jų ir krauju, yra nepriimtina.
Svarbi informacija būsimam kraujo donorui
Kas gali tapti kraujo donoru?
Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų. 17 metų asmuo gali tapti kraujo donoru tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykęs su vienu iš tėvų ar globėju.
Visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimo rezultatus yra konfidenciali, viešai neskelbiama ir teikiama tik asmeniškai pačiam donorui, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Donoras bet kuriuo metu turi teisę persigalvoti, atsisakyti arba nutraukti donorystę.
Donoro kraujas netiriamas siekiant išsiaiškinti visas galimas ligas, iš gautų tyrimų duomenų taip pat neįmanoma jų nustatyti. Tikimės, kad Jūs donoro apklausos anketoje pateikiate teisingą ir tikslią informaciją apie save.
Kokius dokumentus privalo turėti kraujo donoru norintis tapti žmogus?
Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą.
Kaip pasirengti kraujo donorystei
Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs. Negalima kraujo duoti nevalgius, nes tai gali sukelti silpnumą.
Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto (riebios mėsos, silkių, keptų, tarkuotų bulvių patiekalų, traškučių, majonezo, aštrių padažų, svogūnų ar česnakų) ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos.
Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos.
Ar teigiamą Kell antigeną turintis žmogus gali būti kraujo donoras?
Kell antigeną turintis asmuo gali būti kraujo donoras.
Kaip įvertinama būsimojo kraujo donoro sveikatos būklė?
Kiekvieną kartą duodamas kraujo, žmogus užpildo donoro apklausos anketą. Pabendravus su gydytoju gali išaiškėti sveikatos sutrikimai, kurie svarbūs ir donorui, ir ligoniui, kuriam bus perpilamas kraujas. Gydytojas patikrina bendrą donoro sveikatos būklę (apžiūri išoriškai, matuoja kraujospūdį, pulsą, vertina širdies ir plaučių veiklą). Kraujo donoru leidžiama tapti įvertinus žmogaus sveikatos būklę.
Kokie tyrimai atliekami kraujo donorams?
Prieš duodant kraujo nustatoma:
ABO kraujo grupė,
rezus D antigenas,
Kell sistemos K antigenas
hemoglobino kiekis kraujyje.
Kiekvieną kartą davus kraujo, jis tiriamas siekiant nustatyti, ar pacientas neserga:
virusiniu hepatitu B,
virusiniu hepatitu C,
ŽIV,
sifiliu.
Kiek kartų per metus galima duoti kraujo?
Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – penkis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.
Ar gali kraujo donorystė būti sustabdyta ar laikinai atidėta?
Dėl įvairių organizmo sutrikimų, gydymo ar ligų kraujo donorystė gali būti laikinai atidėta. Praėjus gydytojo nustatytam laikotarpiui, vėl galėsite duoti kraujo.
Dvi savaites kraujo negalima duoti po karščiavimo (aukštos temperatūros), po gripo ar kitos virusinės ligos simptomų išnykimo dienos.
Šešis mėnesius negalima kraujo duoti po tatuiravimo arba auskarų vėrimo į kūną, sunkios chirurginės operacijos, endoskopinio tyrimo, akupunktūros (išskyrus atvejus, kai ją atlieka kvalifikuotas medikas), po kraujo patekimo ant gleivinės arba sužeidimo adata, kraujo sudėtinių dalių perpylimo.
Koks terminas turi praeiti po skiepų nuo gripo, hepatito B, erkinio encefalito?
Jei skiepijama susilpnintų virusų ar bakterijų vakcina, kraujo donorystė atidedama 4 savaitėmis. Visų kitų po skiepų, taip pat ir nuo hepatitų A arba B, pasiutligės, erkinio encefalito, jei žmogus jaučiasi gerai, kraujo duoti galima.
Kas negali tapti kraujo donoru?
Kraujo donorais negali būti asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B ir C, ŽIV, sifiliu) ligomis, taip pat sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, centrinės nervų sistemos ligomis, linkę nenormaliai kraujuoti, daugelį kartų nualpę ar patiriantys konvulsijas žmonės, sergantieji sunkiomis skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ir kitų sistemų ligomis.
Kraujo donorais negali būti rizikos grupei priklausantys asmenys: užsiimantys prostitucija, intraveninių narkotikų vartotojai ir seksualinių santykių su žmonėmis, priklausančiais bet kuriai rizikos grupei, turintys asmenys.
Kiek laiko trunka paimti kraujo?
Kraujo davimo procedūra (kraujo paėmimas iš venos) trunka nuo 6 iki 15 minučių. Standartinė fiziologinė donoro kraujo davimo dozė – 450 mililitrų, tokio dydžio dozės imamos viso pasaulio kraujo centruose, tai nekenkia žmogaus sveikatai. Dar apie 15–20 mililitrų kraujo imama tirti.
Kaip elgtis davus kraujo?
Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti. Kraujo davęs donoras turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių.
Labai retai dėl jaudulio prieš procedūrą, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius kraujo davimo metu ar po procedūros gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Jei pajutote nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami pasakykite tai kraujo centro specialistams. Jie pasirengę Jums padėti. Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.
Apie kraujo sudėtį
ABO kraujo grupių sistemą sudarė austrų mokslininkas dr. Karlas Landsteineris, už tai apdovanotas Nobelio premija. Mokslininko gimimo diena (birželio 14-oji) 2005 metais paskelbta Pasauline kraujo donorų diena ir minima visame pasaulyje.
Manoma, kad europiečių ABO sistemos kraujo grupių proporcijos beveik tokios pat: O (I) kraujo grupę turi 33,5 procento, A (II) – 37,8 procento, B(III) – 20,5 procento, AB(IV) – 8,1 procento europiečių.
Kell teigiamą antigeną turi apie 9 procentus baltosios ir 2 procentus juodosios rasės žmonių. Manoma, kad Lietuvoje Kell teigiama antigeną turi nuo 6 iki 7 procentų žmonių.
Ar kraujo donorystė nekenkia žmogaus organizmui?
Pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai. Šis principas kraujo donorystėje yra pagrindinis jau daugelį dešimtmečių, nes vienas iš svarbių tikslų – remti kilnią kraujo donorystės misiją ir skatinti žmones duoti kraujo kelis kartus per metus.
VšĮ Nacionaliniame kraujo centre donorų sveikata nuolat stebima ir vertinama. Lietuvos ir kitų šalių ilgametė patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai.
Kuo naudinga kraujo donorystė?
Prieš kurį laiką medikų bendruomenei buvo pristatytas mokslinis tyrimas, kuris atskleidė įdomų faktą. Reguliariai kraujo duodantys žmonės, kurie avarijos ar sudėtingos operacijos metu stipriai nukraujuoja, išgyvena gerokai dažniau, nei kraujo neduodantys žmonės.
Duodamas kraujo gali išgelbėti pats save. Kraujo tyrimas ir jo perdirbimas į kraujo sudėtines dalis užtrunka iki paros ir tik tada atiduodamas į ligonines. Vadinasi, patekęs į avariją, gali gauti ir savo paties dovanoto kraujo.
Ar kraujo donorystė saugi? Ar duodant kraujo negalima užsikrėsti?
Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir naudojamos tik vieną kartą. Dūrio vieta taip pat labai kruopščiai dezinfekuojama.
Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir miestų aikštėse įrengtose specialiose palapinėse.
