Pirmadienio naktį veterinarijos gydytojai kovojo dėl Jurgos Anusauskienės sūnaus Mindaugo kalytės Čilės gyvybės, kuri kieme suėdė tyčia tabletėmis apnuodytą paštetą. Tik dėl to, kad iškart buvo sureaguota, vos per plauką pavyko išvengti tragedijos. Šiuo metu kalytė išleista namo, tačiau jos laukia dar ilgas gydymosi procesas, neaišku, kokią žalą nuodai padarė jos vidaus organams.
„Medikai, atsižvelgdami į Čilės reakciją, kraujo tyrimus, daro prielaidą, kad nuoduose buvo psichotropinių medžiagų. Tai dar labiau apsunkina situaciją – Čilė visą naktį buvo kamuojama haliucinacijų. Dabar labiausiai rūpimas klausimas – kokia žala yra padaryta jos vidiniams organams. Tai kelia labai didelį nerimą“, – 15min sakė Jurga Anusauskienė.
Anot veterinarijos klinikos specialistų, nuodai – itin stipraus poveikio.
„Kol kas nėra aišku, kokia tai medžiaga, bet ji labai stipri. Net Čilei atrijus maistą su nuodais, ji kentėjo nuo daugybės priepuolių, vos išsikapstė“, – pasakojo Mindaugas Anusauskas.
Nugaišo du šunys ir katė
Jurgą Anusauskienę labiausiai sukrėtė faktas, jog per kelias dienas iš viso nugaišo trys gyvūnai: du šunys ir katė. Visi jie apsinuodijo Vilniaus Stoties rajone, netoli Kauno ir Mindaugo gatvių sankryžos.
Vienas iš šunų nudvėsė sekmadienio naktį. Anot J.Anusauskienės, tai leidžia daryti prielaidą, kad žmogus veikė tikslingai, nuodus paliko ne vieną kartą. Gąsdina ir mintis, kiek dar nuodų yra palikta.
„To žmogaus tikslas buvo žudyti, nesvarbu, į ką jis nusitaikė. Nežinome, kokie jo motyvai, kiek dar nuodų palikta. Jeigu vienas šuo nugaišo prieš tris dienas, galime spėti, kad tai yra daroma nuolat. Tai nebuvo vienkartinis kartas, ne, tai yra kryptinga veikla, kurios tikslas yra žudyti“, – sako Jurga.
Į Mindaugą Anusauską kreipėsi liudininkė, kuri pasakojo, kad prieš kelias dienas lankėsi veterinarijos klinikoje, esančioje kitoje gatvės pusėje nuo nusikaltimo vietos. Anot moters, pirkdama maistą katėms ji išgirdo vyro pokalbį su pardavėja – jis teiravosi, ar jau atvyko nuodai katėms, šunims, žiurkėms, kurmiams.
„Pardavėja pasakė, kad jau atvyko, patarė, kad juos geriausia susmaigstyti į maistą ir išbarstyti po pievą. Žinoma, negalima teigti, kad šie įvykiai susiję, bet mes informaciją tikrai patikrinsime. Pardavėja tikrai nėra kalta, ji tiesiog dirbo savo darbą. Aš pats čia perku maistą Čilei, labai gerai pažįstu darbuotojas, todėl esu užtikrintas, kad jos net neįtarė, kokiu tikslu parduodami nuodai“, – 15min pasakojo M.Anusauskas.
Mindaugas neatmeta versijos, kad nuodus išbarstęs žmogus galėjo kovoti su pelėmis, žiurkėmis ar netoliese kaimynės prižiūrimomis katėmis. Vis dėlto griežtai pabrėžia, kad tai, bet kokiu atveju, nėra atleistina.
„Tame pačiame kieme viena moteris rūpinasi daugybe beglobių kačių, netoli nuo pievos, kur buvo išmėtyti nuodai, taip pat dažnai lankosi katės, čia joms atneša maisto“, – sako Mindaugas.
„Žmogus gali bandyti teisintis, tačiau mėtyti tokio stiprumo nuodus bet kur yra baisu. Ir jis turi būti nubaustas“, – priduria jis.
M.Anusauskas kartu su dviem augintinių netekusiais šeimininkais kreipėsi į policiją, ruošia pareiškimą. Kartu su kriminalistais apieškota ir teritorija – kol kas žinoma, kad buvo palikti mažiausiai keturi maisto gabalėliai su nuodais.
Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas, Mindaugo žiniomis, bus keliama baudžiamoji byla. Policijos pareigūnai šiuo metu tikrina vaizdo kameras, gautą liudininkų informaciją.
Socialinėje erdvėje atsirado žmonių ir iš kitų Lietuvos miestų, teigiančių, kad taip pat nukentėjo ar matė kažką įtartino.
Gyvename pagal džiunglių įstatymus
Šokiruojanti istorija, kuri galėjo nutikti kiekvienam, anot J.Anusauskienės, turi būti išgirsta. Ir išgirsta plačiai. Anot jos, Lietuvoje vis pasitaiko sukrečiančių įvykių su gyvūnais, tačiau praėjus laikui tenka grįžti į pradinį tašką.
„Būtinai reikėtų peržiūrėti įstatyminę bazę su atsakomybėmis ir nuobaudomis. Tikriausiai tai yra vienintelis būdas išvengti tokių situacijų. Atrodo, kad dabar žudyti yra per daug lengva. Neturi būti šuneliai mėtomi nuo tilto, mėtomi nuodai... Jei jau žmogų sunervino gyvūnai, kitas etapas bus smėlio dėžėje triukšmaujantys vaikai, kuriems primėtys saldainiukų. Reikia priimti konkrečius sprendimus, kad ateityje išvengtume dar baisesnių tragedijų“, – sako J.Anusauskienė.
Šiuo metu už gyvūno kankinimą, jei dėl to jis žuvo ar buvo suluošintas, gali būti skiriama bauda, viešieji darbai, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
2017-ųjų metų rugsėjį trys Liberalų sąjūdžio frakcijos parlamentarai teikė iniciatyvą sugriežti bausmes, tačiau ji buvo atmesta. Viena iš iniciatorių – frakcijos narė Dovilė Šakalienė – pataisas teikė ir šių metų pavasario sesijoje. Jos metu pavyko sulaukti kolegų pritarimo, siūlymams griežtinti bausmes pritarta, tačiau galutinis svarstymas numatytas rudens sesijoje.
„Seimui taip pat pateikėme siūlymą viešuosius darbus pakeisti dalyvavimu elgesio pataisos programose, nes smurtas prieš gyvūnus yra linkęs kartotis. Visgi mums labiausiai trūksta sutarimo, kad tai nėra nereikšminga smulkmena. Ne kartą atkreipiau dėmesį, kad smurtas prieš gyvūnus turi tiesioginį ryšį su smurtu prieš žmones, tai yra labai pavojinga“, – teigė Seimo narė.
Anot D.Šakalienės, didesnį dėmesį kovai su smurtu prieš gyvūnus turėtų skirti ir policijos pareigūnai. „Vadovaujantis įstatymais šiandieną smurtas prieš gyvūnus nėra nusikaltimas, tik baudžiamasis nusižengimas. Tad resursų ištirti nusikaltimui skiriama mažiau“, – pastebi Dovilė Šakalienė.
Seimo narė pabrėžia, kad šią dieną griežčiausia taikoma bausmė yra laisvės atėmimas iki vienerių metų. Vis dėlto, anot D.Šakalienės, daugeliu atveju iš viso nėra pradedamas ikiteisminis tyrimas, o taikomos lengviausio pobūdžio bausmės.
„Smurto prieš moteris lygis, smurto prieš vaikus lygis, smurto prieš gyvūnus lygis parodo, kad mes gyvename vis dar stiprioje smurto kultūros visuomenėje. Gyvename pagal džiunglių įstatymus – silpnesnis, pažeidžiamesnis yra dažnai neapginamas ir bejėgis. Tikiuosi tai greitai pasikeis, visgi galiu pasidžiaugti žmonėmis, kurie nepraleidžia pro akis tokių nusikaltimų, pilietiškai reaguoja“, – sako D.Šakalienė.
