V.Žala sako, kad tradicinių Kalėdų jo gyvenime nebėra jau aštuonerius metus, kuomet jis dalyvauja Dakaro ralyje, mat pirmasis lenktynių etapas įprastai prasideda pirmosiomis sausio dienomis.
„Tomis dienomis, kai dauguma žmonių ruošiasi šventėms, perka dovanas ir planuoja išvykas pas artimuosius, aš gyvenu dykumos nuotaikomis – maksimaliai susikaupti ir visas mintis nukreipti į Dakarą“, – pasakoja V.Žala.
Lenktynininkas atvirauja, kad pastaruosius dvejus metus per Kalėdas net nebūna Lietuvoje, nes išvyksta į Jungtinius Arabų Emyratus. „Pastaraisiais metais stengiuosi prieš startą išvykti dykumos link – priprasti prie šiltesnio oro, prasivalyti mintis, pasportuoti ir susikaupti varžyboms“, – dalinasi pašnekovas.
V.Žala sako, kad stengiasi išlaikyti ir kitą šventinio laikotarpio tradiciją, tad vienas iš svarbiausių darbų prieš išvykstant – aplankyti artimuosius.
Šeštadienį lenktynininkas rado laiko apsilankyti ir „Husqvarna“ parduotuvėje, kur vienai dienai tapo dovanų pardavėju-konsultantu – ne tik fotografavosi, dalino autografus ir bendravo su gerbėjais, bet ir padėjo jiems išsirinkti kalėdines dovanas, rašoma pranešime spaudai.
Geriausia kalėdinė dovana – gera finišo pozicija
46-asis Dakaro ralis prasidės jau sausio 5 dieną. Lenktynininkai maršrutą pradės Saudo Arabijoje esančiame Al Ulos miestelyje, o finišuos Yanbu mieste ir per dvi savaites turės įveikti beveik 8 tūkst. kilometrų ilgio trasą. V.Žala sako, kad geriausia kalėdinė dovana jam – gera finišo pozicija ralyje.
„Dakaras būna sunkus arba labai sunkus, todėl būtų kalėdinis stebuklas, jeigu šiemet jis būtų lengvas“, – pasakoja pašnekovas.
V.Žalai šie metai lenktynių trasose jau atnešė ne vieną pergalę. Lenktynininkas startavo trijuose Lietuvos ralio čempionato etapuose ir visuose lipo ant aukščiausios nugalėtojo pakylos. Taip pat iškovojo trečiąją vietą Ispanijoje vykusiose pasaulio taurės „Baja Aragon“ lenktynėse. Visgi, paklaustas apie įsimintiniausius šių metų įvykius, V.Žala įvardija dar rugsėjo mėnesį buvusią nežinią dėl dalyvavimo 2024-ųjų metų Dakaro ralyje.
„Rugsėjo pradžioje atrodė, kad sausį liksime namuose ir Dakare tikrai nedalyvausime – tuo metu dar neturėjome tam reikalingo biudžeto. Visus metus trukęs pasiruošimas buvo pakibęs ant plauko, tačiau galiausiai sulaukiau komandos partnerių skambučio. Viltis sudalyvauti dar viename Dakare atgimė iš naujo“, – prisimena jis.
