– 2018-ieji artėja link pabaigos, kokios akimirkos klube „Opium“ šiais metais įsiminė labiausiai?
– Sezono metu klube vyksta po du renginius per savaitę, kartais ir daugiau, tad įsimintinų akimirkų per pastaruosius dešimt mėnesių buvo tikrai ne viena ir ne dvi.
Bet iškristalizavus viską į kelis esminius momentus ir sudėjus į tris atvirutes, kurios keliaus į klubo šeimyninį albumą, tikriausiai, tai būtų pirma ir labai skambi klubo išvyka į Berlyno klubą „Salon zur Wilden Renate“, visame pasaulyje platinta dviguba plokštelė „Opium Of The People“ su 13 klubo rezidentų ir užsienio draugų specialiai tam leidiniui pateiktų gabalų, kurios pirmą tiražą išpirko per dvi dienas, ir iki šiol didžiausias lankytojų skaičiumi, turtingiausias programa ir nepamirštamas audringa pabaiga festivalis „Ant bangos“ Nidoje.
– Gruodį klubas švęs savo devintąjį gimtadienį. Daug tai ar mažai?
– Daug. Tiek lietuviškais masteliais, tiek pasauliniais. Sunku būtų ir suskaičiuoti elektroninei muzikai skirtus ar prijaučiančius klubus ir barus Vilniuje, kurie per tą laiką atsidarė, užsidarė, persivadino arba radikaliai pakeitė kryptį. Dešimt ar daugiau?
Elektroninės muzikos scena ir rinka – labai dinamiška. Naujovės veja viena kitą, kas buvo madinga vakar, gali tapti nebeaktualu per vieną naktį. Todėl norint išgyvent ilgiau nei sezoną ar du, reikia turėti aistros, idėjų, nuoširdžiai domėtis, nuolat plėsti pažinčių ir draugysčių ratą, pilna koja dalyvauti tarptautinėje scenoje, būti pasiruošusiems pakilimams ir nuosmukiams.
– Kaip skiriasi naktinis gyvenimas ir jo pasiūla Vilniuje šiandien ir 2009-ais, kai klubas atsidarė?
– Oi, sunku dabar taip greitai pasakyti, nemažai laiko praėjo. Bet gal geriausias žodis, kalbant apie 2009-uosius ir visą tą laikotarpį, būtų dykynė. Kaip žinia, pasaulinė finansų krizė Lietuvai smogė nevaikiškai. Pamenu, kad tais metais užsidarė nacionalinės avialinijos „flyLAL“, ir net turint pinigų, kurį laiką beveik nebuvo įmanoma atsiskraidinti tarptautinių atlikėjų, bet pinigų nieks ir neturėjo.
Užsidarė ne tik „flyLAL“, bet ir „Gravity“, „Woo“, vienas po kito daugelis kitų Vilniaus naktį įprasminusių vietų. Atėjo nemokamų įėjimų, prasto garso ir tai, ką mes su draugais vadinome „DJ festivaliais“, era.
Užsidarė ne tik „flyLAL“, bet ir „Gravity“, „Woo“, vienas po kito daugelis kitų Vilniaus naktį įprasminusių vietų. Atėjo nemokamų įėjimų, prasto garso ir tai, ką mes su draugais vadinome „DJ festivaliais“, era, kai grodavo daug vietinių didžėjų, kas garantuodavo bent kiek didesnį lankomumą.
Dabar esame kur kas geresnėje situacijoje, Vilnius per tą laiką užsitarnavo vardą kaip maža, bet unikali elektroninės muzikos ir naktinio gyvenimo vieta. Kiekvieną savaitgalį miestą aplanko bent keletas užsienio atlikėjų, pagausėjo ir vietinių talentų, sutvirtėjo jų pozicijos tiek vietinėje, tiek tarptautinėje scenoje. Visada galima geriau, bet skųstis neišeina, visa galva lenkiame daugelį savo kaimynų.
– Kuo „Opium“ kitoks nuo kitų vietinės rinkos žaidėjų?
– Klubo ir šalies sienas peržengiančia atlikėjų ir šokėjų bendruomene, atmosfera, skambesiu.
– Ar sukurti klubo legendą užtenka tiesiog dviejų gerų savaitgalio naktų?
– Legendos dirbtinai nesukursi, ji arba gimsta, arba ne. Ir ji gimsta tada, kai apie klubą pradeda kalbėti kiti, o ne kai pasakoji pats.
– Kas, tavo nuomone, apskritai yra geras klubas? Kuo skiriasi tiesiog klubas ir geras klubas?
– Egzistuoja legenda apie bene ikoniškiausią visų laikų klubą „Paradise Garage“ Niujorke. Jo darbuotojai kiekvieną kartą išnešę šiukšles išplaudavo šiukšlių dėžę, o kultinis klubo didžėjus Larry Levan prieš šokius ar net jiems prasidėjus pats lipdavo ant kopėčių vidury šokių aikštelės, kad nuvalytų vieną kitą apsinešusį disko gaublio veidrodėlį.
Kaip ir visos tokios miesto legendos, taip ir ši, net jei ne iki galo tiksli faktiškai, visada neša tam tikrą žinutę. O pastarosios žinia labai aiški – kad to klubo darbuotojai buvo 100 procentų atsidavę savo darbui. Tai tuo pačiu ir atsakymas į šį klausimą. Geras klubas yra tas, kurį kuria juo įtikėję, jam pilnai atsidavę ir kultūrą žinantys žmonės – didžėjai, šokėjai, barmenai, durininkai ir savininkai.
– Pats turi kokį sėkmingos nakties receptą ar manai, kad kiekviena naktis yra atskira istorija?
– Daug garso ir šviesų! O jei rimtai, tai nuolat kartoju, kad kuo ilgiau darau renginius, tuo sunkiau man pasakyti, nuo ko priklauso jų sėkmė. Po 20 metų scenoje, šokių aikštelėje, užkulisiuose arba šalia galiu tik pasakyti, kad vakarėlio magija arba atsitinka, arba ne. Galima sukurti palankias sąlygas tam, bet suplanuoti – niekada.
– Papasakok apie „Opium of the People“. Tai tiesiog renginių serija, naujas klubo prekės ženklas ar kažkas daugiau?
– Turėjome renginių seriją pavadinimu „Opiumas liaudžiai“, kuri buvo skirta klubo šokėjų mėgstamiausiems atlikėjams. Kai subrendo idėja pirmam rimtam klubo rinkiniui, kuris buvo orientuotas į tarptautinę rinką, teko sugalvoti visiems suprantamą pavadinimą. Angliška versija – „Opium of the People“ – tiko puikiai. Plokštelės pristatymo vakarėlyje naujas pavadinimas prilipo, nuo tada naudojame jį ir renginiams užsienyje, ir firminei klubo vakarėlių serijai namuose.
– Kodėl klubui taip svarbu identifikuoti save su šokėjais?
– Nes klubas nėra sienos. Klubas yra žmonės. O šokėjai yra klubo siela.
– Kuo ypatingas bus šios serijos renginys spalio 31-ąją?
– Trys aukštai veiksmo, dvi salės muzikos, du užsienio vardai ir iš viso trys svečiai už grotuvų – labai talentinga ir sparčiai populiarėjanti prodiuserė, didžėja ir dainininkė iš Vokietijos Perel bei klubo publikai puikiai pažįstamas rumunų duetas „Khidja“. Be to, pulkas laiko patikrintų „Opium“ rezidentų. Ko daugiau norėti?
– Kokie didieji „Opium“ planai likusiems 2018-ų mėnesiams ir kitais metais?
– Šiemet dar laukia naujos ambicingos renginių serijos „Trust Your Club“ startas, dvi dienas truksiantis ir net šešis užsienio svečius pristatysiantis klubo gimtadienis „O P I U M I X“, kiek nestandartiniai, bet žaismingi Naujieji ir, žinoma, daug nuolatinių, bet nemažiau įdomių klubinių naktų. Apie kitus metus papasakosim savo laiku, kai baigsim surikiuot į savo vietas šimtą su tuo susijusių sumanymų, nes dešimtmetis Vilniaus naktyje – ne juokas.
V – Boiler Room Vilnius:
