Per savo gyvenimą Agnė Grigaliūnienė išbandė ne vieną dietą, tačiau tai, ką pavykdavo numesti, galiausiai grįždavo su kaupu. O ir maistas visuomet teikdavo malonumą, todėl anksčiau ar vėliau jos taip mėgstami kruasanai su šokoladu nuginkluodavo ir atsidurdavo ant stalo.
Visgi praėjusiais metais Agnė nusprendė išbandyti šiuo metu vis daugiau dėmesio susilaukiančią keto mitybą, kuri nekankinant savęs, per kiek daugiau nei pusmetį padėjo atsikratyti nereikalingų kilogramų. Tikslas visai čia pat – iki 12-os klasės svorio teliko vos 5 kilogramai.
A.Grigaliūnienės pokyčiai neliko nepastebėti. Anaiptol, aplinkiniai taip susidomėjo, kad atrašyti visiems pasidarė tiesiog neįmanoma. Todėl savo asmeninę istoriją, gydytojų bei dietologų įžvalgas, ir keto bei žemą angliavandenių kiekį turinčios mitybos receptus ji sudėjo į knygą „#agnėsketo... ir kiti receptai“.
– Agne, neseniai grįžote iš atostogų. Pailsėjusi, su naujomis jėgomis kibsite į laukiančius darbus – savaitgalį pirmąkart kaip autorė dalyvausite Vilniaus knygų mugėje?
– Esu pailsėjusi, priaugusi tris kilogramus, kurių nedelsiant turiu atsikratyti, nes knygų mugėje pasakosiu apie tai, kaip reikia prižiūrėti savo linijas. Tai neskambės labai įtikinamai, jei būsiu išpūstais žandais (juokiasi).
Bet kas yra smagu, kad atradau dar vieną Agnės keto kampą – viskam yra savas laikas. Per atostogas reikia jomis džiaugtis ir leisti sau visko daugiau. Grįžus į normalų ritmą, grįžti prie sąmoningo maitinimosi.
– Kas yra ta keto mityba?
– Keto – nėra dieta, tai mityba. Mitybą pasirenki visam gyvenimui, o dietą – dviem savaitėms, po kurių dar dvigubai ir priaugi, nes apdovanoji save pyragėliais.
Klasikinė keto mityba yra labai griežtas ir rimtas dalykas sveikatai. Todėl privaloma jos imtis su specialisto priežiūra, bent jau pradžioje. Turi būti patikrinta žmogaus sveikata – kraujas ir kiti rodikliai, kad gydytojas, pradėjus laikytis ketogeninės dietos pagrindų, galėtų įvertinti, kaip tai veikia pacientą. Ši mityba privalo tikti žmogui.
Aš taip pat šią mitybą pradėjau su specialistais, o dabar jau pati išmokau klausyti savo organizmo. Šiandien laikausi ketogeninės, pačios sudėliotų produktų ir mažai angliavandenių turinčios mitybos principų.
– Kaip pasikeitė jūsų valgiaraštis?
– Aš vengiu pridėtinio cukraus. Jo yra visur, todėl reikia labai atidžiai žiūrėti etiketes, ypač jei tai yra subproduktai. Galiu pagąsdinti – mano mylimos duonos, kurią taip anksčiau mėgdavau, 100-ame gramų yra 16 gramų cukraus. Žmonės dažnai net neįsivaizduoja, kiek suvalgo cukraus, nes nekreipia dėmesio į produktų sudėtį.
Aš stengiuosi valgyti kuo grynesnius produktus – visa tai, kas nesupakuota – kiaušiniai, sūris, žuvis, mėsa, kurios, tiesą sakant, natūraliai norisi vis mažiau. Taip pat lapinės, žalios daržovės, nes spalvotos daržovės ir tos, kurios auga po žeme, irgi turi daug cukraus.
– Laikantis šios mitybos turite save riboti?
– Mano knygoje yra ne tik žinios apie ketogeninę mitybą iš profesionalų lūpų, mano asmeninė istorija apie kelią link siekiamų rezultatų. Ji yra apie sąmoningumą.
Anksčiau pusryčiams labai mėgdavau kruasanus su „Nutella“, bet jų atsisakiau, nes dėl momentinio malonumo jie naudos duoda mažai
Pasauliui einant sąmoningumo linkme, vienas iš paprasčiausių būdų jo siekti, yra kiekvieno lėkštėje. Pasižiūri į savo lėkštę ir kritiškiau pagalvoji, ar iš tikrųjų tau reikia tiek, ar iš tikrųjų tau reikia to. Pavyzdžiui, anksčiau pusryčiams labai mėgdavau kruasanus su „Nutella“, bet jų atsisakiau, nes dėl momentinio malonumo jie naudos duoda mažai.
– Tačiau turbūt tam, kad pasiektumėte tokio sąmoningumo, kad įtikintumėte save, jog skonis – dar ne viskas, turėjo praeiti laiko?
– Kiekvienam žmogui tai individualu. Bet aš pati jaučiausi dugne, nes laukdamasi antro vaiko, priaugau klaikiai daug svorio. Iš rankų buvo paleistos visos įmanomos vadžios, pirmąkart gyvenime užsimaniau saldumynų. Tuos 9 mėnesius tiek jų suvalgiau, kad pasekmes naikinau ketverius metus.
Jaučiausi dugne, nes laukdamasi antro vaiko, priaugau klaikiai daug svorio. Iš rankų buvo paleistos visos įmanomos vadžios
Kai kurie bičiuliai manęs atsargiai klausdavo, ar tikrai gerai jaučiuosi. Su manim buvo bandyta apie tai kalbėti, bet dažnai antsvorio turintis žmogus save įtikina kitaip, tarsi to nematytų, jis gyvena neigimo burbule. Tie pokalbiai buvo labai skaudūs, girdėti tokius žodžius, kad ir iš artimo žmogaus, labai sunku. Tai žmogiška, tai juk kritika tavo kūnui. Bet šiandien aš labai jiems dėkoju.
Reikia mylėti save, turtinti, kreipti dėmesį ir į raumenis, ir į smegenis, ir į patirtis, keliones, kultūrą. Tačiau prie viso to egzistuoja terminas „kūno kultūra“, kuri irgi turi būti.
Man buvo tikrai nelengva, bet viskas vyko palaipsniui. Aš nesu liekna, bet palyginus su tuo, kas buvau, dabar savim esu daug labiau patenkinta. Tai atėjo su branda, su noru būti sveikesne, energingesne, turėti gražesnes linijas, galų gale, noru ilgiau gyventi, matyti savo augančius vaikus ir gal net anūkus.
– Kada ėmėtės pokyčių?
– Po pokalbių su draugais, sutikau žmonių, kurie su keto mityba pasiekė fantastiškų rezultatų. Pati iki birželio laikiausi protarpinio badavimo, o nuo vasaros ėmiausi ir keto mitybos. Visą tai derinu iki šiol.
– O šeimos mityba pasikeitė kartu su jumis?
– Mano mityba lengvai gali būti pritaikoma ir šeimai. Aišku, nebūsiu aš supermamytė ir nepasakosiu pasakų – atostogose buvo ir bulvyčių, ir vištienos sparnelių, vaikams nedraudėme. Tai ir šiuo atveju elgėmės taip pat – atostogose galimos visos nesąmonės, cukrus, ledai. O grįžus namo stengiuosi, kad mano vaikai gautų visavertę mitybą. Namuose akcentuoju – kuo mažiau cukraus, tuo geriau. Ar man lengva susitvarkyti? Ne. Vieninteliu dalyku, kuriuo tikrai galiu kaip mama pasididžiuoti – mano vaikai geria tik vandenį, itin retai prašo sulčių ar gazuoto gėrimo.
– Nors jūsų patirtis dar šviežia, iš jos sumanėte ir knygą parašyti.
– Kai pradėjo matytis rezultatai, socialiniuose tinkluose pasidalinau nuotrauka prieš ir po – tuo tradiciniu amerikietišku komunikacijos būdu. Pasidžiaugiau, kad vis dėlto viskas yra įmanoma.
Po tų nuotraukų mano telefonas tiesiog sprogo. Man pradėjo rašyti moterys, net ir vyrai, kokia mano paslaptis.
Pamačiau, kad man parašiusiems žmonėms, trūksta elementarių žinių apie produktus. Pavyzdžiui, dauguma neįsivaizduoja, kad trešnėse yra be galo daug cukraus. Nesvarbu, kad jis natūralus, geresnis nei pridėtinis, bet vis tiek jo ten yra labai daug. Besikreipusiems sakiau, kad nesu gydytoja, aiškintis šios temos jie turi eiti pas specialistus ar dietologus, nes aš galiu papasakoti, ką pati valgau ir kas man tinka. O tai nebūtinai tiks kitiems.
Tačiau gavosi taip, kad pasidalinau šia istorija su leidėja Daina Žemaityte, ir pasiūliau išleisti knygą. Mes susitikome rugpjūtį, o knygą jau turėsime per Vilniaus knygų mugę. Ir čia bus galima rasti atsakymus į daugelį klausimų – profesionalioms įžvalgomis dalinsis ir gydytojai, dietologai, sporto medikai.
Jau knygos pavadinimas „#agnėsketo... ir kiti receptai“ sako, kad tai nėra griežtas keto vadovėlis. Apskritai, tai yra ne vadovėlis, o inspiracija žmonėms. Čia sudėta ir mano asmeninė istorija, kaip aš šimtus kartų pralaimėjau prieš dietas, kokių nesąmonių laikiausi, kol atradau mitybą, kuri man tinka.
– Knygoje kalbate ir apie vieną didžiausių savo aistrų – maisto gamybą, čia galima rasti receptų. Kuo jie kitokie?
– Aš labai mėgstu gaminti, aktyviai maistą ruošiu 10 metų. Esu suorganizavusi tūkstančius renginių, kuriuose viena mylimiausių mano užduočių buvo atrinkti meniu. Be to, esu kilusi iš šeimos, kurioje mama turėjo nuostabų pajautimą, ką reiškia tikras maistas. Jau besibaigiant sovietmečiui valgėme maistą, kurį siūlo šiandieniniai restoranai. Pavyzdžiui, viskas buvo sezoniška. Todėl jau mano genuose buvo įdiegtas susidomėjimas maisto gamyba.
Būtent dėl to didelį dėmesį skyrėme receptams. Knygoje bus galima rasti net kepinių receptų, nes paprastai daug žmonių įsivaizduoja, kad keto duona neegzistuoja. Tai turiu nuraminti – jų yra. Šiuos receptus man sukūrė knygos bendrakeleivė Lina Kalinauskaitė su viena iš kepyklų Vilniuje.
Jau atsikračiau trečdalio savo svorio. Mano tikslas – 12-os klasės svoris, iki jo liko 5 kg
– Tai jūsų pirmoji knyga. Koks jausmas ją išleisti?
– Tai, visų pirma, yra didžiulis džiaugsmas, nes kai paskelbėme išankstinę prekybą, ji iškart šovė į pirmą vietą. Vadinasi, mūsų komandos darbas neliko nepastebėtas. Pasirodo, kiek daug žmonių nori gyventi sveikiau, bet gardžiai.
Tačiau su visu susidomėjimu ateina atsakomybė ir jaudulys – ar skaitytojai įsigiję knygą bus patenkinti, ar juos inspiruosiu, ar ras savo skonių.
– Užsiminėte, kad sau užsibrėžto tikslo dar siekiate. Koks jis?
– Aš jau atsikračiau trečdalio savo svorio. Mano tikslas – 12-os klasės svoris, iki jo liko 5 kg. Tikslas arti, bet jis jau labai sunkiai pasiekiamas. Stengiuosi ir judėti, esu iš tų, kuri judėti turi save prisiversti.
– Kaip jūs šiandien jaučiatės? Laimingesnė – būtų skambus žodis, bet gal iš tikrųjų su daugiau pasitikėjimo atėjo ir laimė?
Man atrodo, kad būti laimingais ar nelaimingais, mes dažniausiai pasirenkame patys. Kalbant apie pasitikėjimą, pastaruoju metu sulaukiu daug komplimentų. Dirbu ganėtinai vyriškame pasaulyje, tačiau kad ir mūsų lietuviai gana uždari, bet sugeba pasakyti nebanalų pagyrimą.
Kas man labiausiai patinka – ne tai, kad žmonės pagiria padailėjusias formas, o kad įvertina mano valią. Tas supratimas, kad gali pakeisti įpročius, kad gali kažko atsisakyti, viduje tave labai augina. Supranti, kad jei gali tai, gali ir daug kitų dalykų. Tad eisiu prie tolimesnių atsisakymų ir atradimų.