„Aš pats vakar vakare tik gavau šią knygą, bet ji mane taip suintrigavo, kad aukojau savo miegą ir perskaičiau ją greituoju būdu. Galiu pasakyti, kad Algimantas Čekuolis išleido puikią knygą“, – sakė V.Radzevičius.
Susižavėjimo A.Čekuolio kūryba neslėpė ir A.Einikytė. Anot jos, A.Čekuolio knyga galėtų tapti puikiu filmu. „Algimanto knygos – tai tarsi išbaigti filmų scenarijai. Kai pamačiau knygos viršelį, pamaniau, kad tai – tiesiog fantastika, jis galėtų būti pagrindinis kino aktorius!“ – sužavėta sakė Asta.
Moterų ir meilės klausimai
Pirmoje enciklopedinės publicistikos knygos „Generolo Sena Karvė istorija“ dalyje pasakojama apie tai, kaip A.Čekuolis susiformavo kaip asmenybė ir kaip autorius. Tuo tarpu antrojoje knygos dalyje daugiau dėmesio skiriama pasaulio aktualijoms, istorinėms Lietuvos detalėms. Per savo išgyvenimus A.Čekuolis pasakoja apie įvairiausias sovietmečio apraiškas. Anot autoriaus, jo tikslas buvo papasakoti apie tai, kas patrauktų skaitytojo akį, paminėti detales, kurių galbūt niekas dar nežinojo arba įsivaizdavo kitaip.
Rašytojas teigė, kad mintis parašyti tokią knygą jo galvoje sukosi bene visą gyvenimą, tiesiog reikėjo sulaukti tinkamo momento, kad toks kūrinys galėtų išvysti dienos šviesą.
„Šią knygą aš mezgiau galvoje bene visą gyvenimą, bet kokius dešimt metų jau rimtai vis svarsčiau, kaip ją parašyti. Man kilo ir klausimas, kaip rašyti apie save ir nekalbėti apie sutiktas moteris? Kalbėti negaliu, nes jos dar gyvos – būtų labai nedžentelmeniška“, – šypsodamasis svarstė A.Čekuolis.
„Moterys labai svarbios pasaulyje – jos mažiau geria, ilgiau gyvena, yra sveikesnės. Paklusti moteriai – nėra blogai“ – mįslingai pridūrė jis.
Autorius atviravo, kad prieš rašydamas šią knygą buvo sulaukęs pastabų, kad reikėtų daugiau rašyti apie santykius, apie meilę, nes tai traukia skaitytojų dėmesį. „Man sakė rašyti daugiau apie meilę – nes apie tai labai skaito, ji šiuo metu yra madoje. Na, nežinau, turiu vaikų ir žmoną, ką čia bepridursi?“ – svarstė A.Čekuolis.
Lietuva A.Čekuolio akimis
Anot autoriaus, knyga „Generolo Sena Karvė istorija“ atsirado dėl kelių priežasčių – iš noro rašyti ir papasakoti apie save bei Lietuvoje vykusius įvykius bei poreikio atsakyti visiems į kompromituojančius klausimus apie jo gyvenimą sovietmečiu.
„Knygą rašiau todėl, kad staiga supratau, kad mano gyvenimas sutapo su sunkiausiu istoriniu etapu Lietuvoje. Save atsimenu nuo kokių ketverių metų amžiaus. Mano tėvai buvo mokytojai, todėl dažnai būdavau mokykloje, šliaužiodavau kur norėdavau. Gal todėl tapau raštingas. Nuo to etapo iki šios dienos viskas, kas darėsi su Lietuva, atsispindėdavo ir manyje. Knyga – ne apie mane. Tarsi kalbėdamas apie save, pamėginau kalbėti apie tą laikotarpį Lietuvoje be pagražinimų, tiesiog taip, kaip buvo“ , – teigė A.Čekuolis.
„Atsimenu, kaip siautė karas. Sovietmetį. Ir žinot ką, sovietai nebuvo sutikti labai priešiškai. Mačiau tą laikotarpį. Istorikai gal pasakytų, kad ne taip reikėjo viską surašyti, bet rašiau taip, kaip man atrodė, jog vyko“, – pridūrė autorius, pabrėždamas, kad jo knyga dėl tokių įžvalgų gali būti sutikta netgi priešiškai, tačiau tai, anot jo, normalu – jeigu aprašomi svarbūs įvykiai, visada atsiras prieštaravimų ir skirtingų diskusijų.
A.Čekuolis taip pat akcentavo, kad knyga nori atsakyti į daug kam kylančius klausimus apie jo darbą užsienyje sovietiniais metais. Jis neslėpė, kad dėl to jam buvo klijuojamos labai negražios etiketės.
„Man nusibodo atsiloti kiekvienam, kuris lojo, kad aš buvau KGB agentas. Ir pulkininku, ir generolu mane darė. Kiekvienam juk neatsakysiu asmeniškai. Jeigu žmogus sovietiniais metais dirbo kur nors užsienyje, jis būtinai bus pateptas tuo raudonu sovietiniu aliejuku. Nepasakojau tik apie sovietinę žvalgybą užsienyje, nes bijau atsibusti vieną dieną griovyje su skyle kaktoje...“ – intrigavo A.Čekuolis.
