Tai buvo pirmasis pradedančios rašytojos susitikimas su skaitytojais ir knygos pristatymas. Knygyne apsilankę panevėžiečiai galėjo susipažinti ir su Ligitos tapybos darbais, kurių ji atsivežė į susitikimą.
Į susitikimą atvyko ir Paryžiuje užaugusi, o šiuo metu gyvenanti Vilniuje, knygyno įkūrėjo J.Masiulio anūkė, aktorė Karolina Masiulytė-Paliulienė su vyru lietuviu iš Niujorko, verslininku Arūnu Paliuliu.
„Esu labai dėkinga, kad būtent panevėžietė Regina Magilienė išleido mano knygą, apie ją iš kitų autorių girdėjau tik geriausias rekomendacijas. Akivaizdu, kad panevėžiečiai puikiai susipažinę su romanu ,,Vestuvių nebus!“, nes čia jam negailima reklamos“, – pasidžiaugė Ligita.
Susitikime apsilankiusios moterys klausinėjo knygos autorės ne tik apie romaną, bet ir apie asmeninį gyvenimą, politiką, vyrų ir moterų santykius, krizes, kurias įveikti tenka kiekvienam žmogui.
Pristatydama Ligitos Juknevičiūtės kūrybą, leidėja Regina Magilienė, leidžianti E.Malūko, E.Kalėdos, Daivos Vaitkevičiūtės knygas, intrigavo susirinkusius: „Kai perskaičiau Ligitos romaną, dar nebuvau mačiusi jos paveiklsų. Knyga lengva, linksma, o štai Ligitos tapybos darbai – dramatiški. Supratau, kad ši moteris turi kaukes – po lengvabūdiška ironija slepiasi gilus, jautrus žmogus, išgyvenantis skausmą, abejones ir baimes. Kuri Ligitos kaukė jums patiks labiau-spręskite patys, kai susipažinsite su jos kūryba. Džiaugiuos, kad knyga patinka skaitytojams, vadinasi, neapsirinkau,pasirinkdama Ligitą-gan žinomą žurnalistę, juk šiuolaikinis skaitytojas ypač domisi autoriaus asmenybe, ne tik kūryba.“
„Ar tikrai jūs kompleksuojate dėl mažų ausų ir mažos krūtinės?“, „Ar jūs irgi tiek daug geriate, kiek knygos herojė?“, „Kodėl jus domina rytietiška tema?“, „Ar po skyrybų važiavot į užsienį, kad pabėgtumėt nuo savęs, kaip ir romano herojė?“, – klausinėjo panevėžietės, daugiausiai moterys, kurios atėjo į susitikimą.
Ligita, išgirdusi tokius klausimus, atsakinėjo nuoširdžiai ir atvirai: „Ne, nekompleksuoju nei dėl ausų, nei dėl krūtinės, tiesą sakant, išvis esu gan drąsi, nors ir labai jaudinausi, ar žmonėms patiks mano kūryba – ir knyga, ir tapyba. Nesu gerianti, bet noriu kalbėti apie tai, nes Lietuva baigia prasigerti, mane tai neramina. Domiuosi Rytų kultūra, Azija, ir antrojoje knygos dalyje, kuri jau beveik baigta, paliesiu pabėgėlių temą, skirtingų kultūrų žmonių santykius. Po skyrybų į užsienį nebėgau, geriausia terapija yra kūryba ir nauja meilė.“
„Nors mano knyga linksma, detektyvinis meilės romanas, jos tikslas yra atkreipti dėmesį į pražūtingus dalykus, su kuriais susiduria moterys ir vyrai, išgyvenantys sunkumus-alkoholizmą, paleistuvystę. Noriu linksmai kalbėti apie vertybes ir viltį,kurią reikia visuomet išsaugoti ir puoselėti, kas beatsitiktų“, – kalbėjo Ligita Juknevičiūtė.
Ligita susirinkusiems pristatė ir dar vieną savo sumanymą – drabužių kūrimą: „Kadaise norėjau stoti į drabužių dizainą, bet nugalėjo žurnalistika. Kai pradėjau tapyti, moterys gyrė mano darbus, atpažindavo paveiksluose save, bet paveikslai yra brangus dalykas, ne visiems įperkamas. Tad nusprendžiau, kad mano darbai gali gerai atrodyti ant marškinėlių. Mes, moterys, esame gražiausias meno kūrinys, todėl nusipelnėm vilkėti drabužius su originalaus darbo atvaizdu. Tos moterys mano paveiksluose atspindi tai, kaip kiekvena norime jaustis ir atrodyti. Juk esame kerinčios, fatališkos , stiprios ir tuo pačiu labai trapios, bet svarbiausia – ypatingos. Tikiuosi,kad ne tik mano knyga, tapyba, bet ir drabužiai įkvėps žmones dar labiau mylėti gyvenimą ir save.“
