Lina Paliulytė – garsaus lietuvių knygnešio, pirmojo lietuviško knygyno įkūrėjo Panevėžyje Juozo Masiulio proanūkė, Karolinos Masiulytės-Paliulienės ir Arūno Paliulio dukra.
Vos prieš porą dienų, liepos 5-ąją, Prancūzijos ambasadoje Vilniuje Linos mamai K.Masiulytei-Paliulienei buvo įteiktas aukščiausias Prancūzijos apdovanojimas – Prancūzijos garbės legiono ordinas ir suteiktas ordino kavalieriaus „Chevalier de la legion d’honneur“ vardas. O tokią progą taip pat reikia tinkamai atšvęsti su artimaisiais. Tad iš pradžių Lina ir Lukas svarstę tuoktuvių ceremoniją rengti kur nors užsienyje, galiausiai nusprendė, kad čia sukviesti svečius bus paprasčiau.
„Viskas tiesiog gražiai sutapo. Mamos apdovanojimas, ilgasis Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos savaitgalis, o ir mūsų vestuvės. Tiesą sakant, net data mums patiko – juk 2017 metų 7 mėnesio 7 diena atrodo gražiai, tiesa? Be to, ir mano tėvai tuokėsi kai data buvo gražūs skaičiai – 1988 metų 8 mėnesio 8 dieną“ , – sakė L.Paliulytė.
Gimusi ir iki 7-erių gyvenusi Paryžiuje Lina kartu su tėvais prieš du dešimtmečius priėmė tuomet daugeliui kiek netikėtą sprendimą – grįžo gyventi į Lietuvą. Taip norėjo Prancūzijoje daugelį metų ten gimę ir iki Lietuvos Nepriklausomybės pragyvenę tėvai.
Ir nors su mama Karolina iki šiol kalba prancūziškai, o lietuviškai – tik su tėčiu Arūnu Paliuliu, lietuvių kalba šeimoje visuomet užėmė itin svarbią vietą, Lina nuo mažens buvo pratinama nepamiršti savo protėvių kalbos.
Šiandien ji mylimuoju, kauniečiu Luku Gudu gyvena Vilniuje ir sako į jokį kitą miestą jo nenorėtų keisti. Esą sostinė – jauki, graži, čia visi atstumai ranka pasiekiami. Tačiau pora nusprendė tuoktis Druskininkuose – viename jiems gražiausių miestų, kur gyvena ir Luko tėvai.
„Labai mėgstame Druskininkus. Mums patinka ir pats miestas, ir gamta aplink. Todėl kai rinkomės vietą, kur tuoksimės – ilgai negalvojome“, – 15min sakė L.Paliulytė.
Į Druskininkų Civilinės metrikacijos skyriuje vykusią vestuvių ceremoniją atvyko būrys poros artimųjų, draugų. Kai kurie jų dėl šios progos įveikė nemažai kilometrų – atskrido ne tik iš Prancūzijos, bet ir iš JAV, Meksikos.
Visų svečių buvo paprašyta laikytis šventės kodo – į vestuves damos turėjo atvykti nepamiršusios galvos pridengti žaviomis skrybėlaitėmis ar kokiais kitais elegantiškais galvos apdangalais, aksesuarais.
„Norėjome, kad mūsų šventėje svečiai atrodytų kaip Britanijos žirgų lenktynėse. Nedaug teturime progų pasipuošti, todėl norėjau suteikti draugėms galimybę atrodyti išskirtinai, mums labai gražūs visi tie britiški pobūviai“, – 15min kalbėjo nuotaka.
Jaunavedžiai patys save vadina tikrais kosmopolitais, todėl ir jų šventėje tam tikrose detalėse atsispindi skirtingų šalių kultūriniai atributai: žirgų lenktynių tema atkeliavo iš Didžiosios Britanijos, virtuvė, o taip pat – vynas, šampanas ir migdoliniai „macarons“ skanėstai, – iš Prancūzijos, kai kurios tradicijos – pagoniškos, lietuviškos, o vestuviniai žiedai – iš Izraelio.
Žiedus pora pirko Vilniuje, tačiau jie buvo gaminti Izraelyje – balto aukso, puošti deimantais. Kaip ir jaunosios suknelė – ją L.Paliulytė įsigijo viename iš Vilniaus salonų, kurią teko siųstis į Barselonos.
„Juokauju, kad suknelė – kaip tortas: ilga, pūsta. Norėjosi šventinio stiliaus“, – sakė nuotaka. Ypatingai progai pasipuošė ir Lukas – jis pasirinko pilką kostiumą.
Po vestuvių Lina pasirinko vyro pavardę ir tapo Lina Gude.
Pora santuokai ryžosi po trejų metų draugystės. Būtent prieš trejus metus jie susipažino, kuomet drauge dalyvavo Nidoje vykusiame tinklinio turnyre. Lukas – profesionalus tinklininkas, jis ketverius metus žaidė Vokietijoje, buvo ir Lietuvos nacionalinės tinklinio komandos narys.
Kaip pasakojo Lina, tuomet pajūryje vyko turnyras, kuriame ji dalyvavo kaip mėgėjiškai mėgstanti žaisti tinklininkė. Jiedu abu netikėtai susitiko vienoje komandoje. Ten susipažinę jiedu nebeišsiskyrė. O netrukus kartu viešėdami Dubajuje jiedu ir susižadėjo.
„Lukas – kaunietis. Tėvams iškart labai patiko, ypač tėtis džiaugėsi, kad jis iš Kauno, jam labai patinka kauniečiai, nes jie – labai patriotiški. Džiaugėsi ir kad Lukas toks „tikras lietuvis“, – juokėsi ji.
Organizuodami vestuves Lina ir Lukas sako norėję, kad jose dalyvaujantis pusšimtis svečių smagiai pasilinksmintų. Todėl prigalvojo įvairiausių pramogų – ir traukinuku po miestą visi drauge riedėjo, ir su laivu plaukiojo, o į vakarinę puotą restorane atirklavo gondolomis Nemunu.
„Mano pusseserė, kuri gyvena Gabone, Afrikoje, sakė, kad per metus ten tiek pramogų nebūna, kiek čia mes visko priplanavome Druskininkuose“, – juokėsi L.Paliulytė.
Nemenką dėmesį pora skyrė ir pagoniškoms apeigoms – jie prie degančio aukuro davė įžadus ir ant Liškiavos piliakalnio. „Dėkojome Perkūnui, kad po dviejų savaičių lietaus, šiandien pirmą dieną nelijo“, – linksmai kalbėjo ji. Pasak nuotakos, pagoniškos tradicijos jiems artimesnės, nei krikščioniškos.
„Norėjome kuo daugiau veiksmo sutalpinti į vieną dieną. Tačiau šventę pratęsime ir kitą dieną, planuojame pikniką gamtoje“, – sakė L.Paliulytė.
Jau kitą savaitę pora išvyks medaus mėnesio – žada aplankyti Mauricijų. Šią vietą atostogoms taip pat pasirinko neatsitiktinai, ten prieš beveik 30 metų susituokė ir Linos tėvai, o taip pat – kaip sako Lina, norėjosi pojūčio, jog jie ilsisi saloje, todėl ši Indijos vandenyno sala jiems puikiai patiko.
Tačiau kad ir į kokią šalį Lina vyktų, ji sako, kad Lietuva visuomet išliks jos tikraisiais ir pagrindiniais namais.
„Labai myliu Lietuvą. Nors į Prancūziją nuvykstu kelis kartus per metus, ten – mano giminės, pusbroliai, ten mielai grįžtu ir dėl... nuostabaus maisto, desertų“, – linksmai pasakojo nuotaka.
Ryšį su Lietuva Lina jaučia ir dėl savo ypatingų šaknų. Jos prosenelis, garsus knygnešys Juozas Masiulis, meilę šaliai įskiepijo tiek jos seneliams, tiek tėvams. Šiandien jo įkurtą J.Masiulio knygyną Panevėžyje prižiūri Linos tėvai, prie jo veiklos šiek tiek prisideda ir pati Lina.
„Stengiuosi padėti tėvams su verslu, atnaujinti knygyną, sugalvoti jaunatviškų minčių. Labai mėgstu Panevėžį, ten labai draugiški žmonės, lengviau bendraujantys – visuomet gera ten sugrįžti“, – sakė ji.
