Specialiai šiam renginiui tiesiai iš Maskvos į Lietuvą atskrido ir pats knygos kaltininkas, kadaise buvęs Mažojo teatro direktorius, susibūrimo metu dalinęsis savo mintimis apie teatrą.
Vesti uždarą, artimiausiems bičiuliams skirtą knygos pristatymo renginį buvo patikėta teatrologei ir gerai R.Tumino bičiulei Audronei Girdzijauskaitei, noriai pasakojusiai apie R.Balevičiūtės nuopelnus teatrui bei negailėjusiai pagyrų pačiam R.Tuminui.
Žodį apie leidinį ir režisierių tarė knygos autorė, profesionali teatrologė R.Balevičiūtė, aktoriai Eglė Gabrėnaitė, Leonardas Pobedonoscevas, Arūnas Sakalauskas, ilgus metus dirbę kartu su režisieriumi ir iš esmės pažįstantys jo kūrybą.
Prisiminė bendradarbiavimą
Pirmasis žodį apie R.Tuminą scenoje pakviestas tarti aktorius L.Pobedonoscevas prisiminė savo pasirodymą
Luko Balandžio nuotr./Knygos pristatymo akimirka |
R.Tumino spektaklyje „Belaukiant Godo“, kuris, anot aktoriaus, visada bus vienas reikšmingiausių jo pasirodymų scenoje. Aktorius dėkojo R.Tuminui už duotą galimybę skleistis bei išmoktas gyvenimo pamokas, pasakojo susirinkusiai publikai apie savo išgyvenimus, patirtus vaidinant kituose šio režisieriaus spektakliuose.
„Dėkoju, režisieriau, už tas pamokas, kurios kartais būdavo žiaurios – reikėdavo kartais joti, verkti, rautis plaukus, bet jos buvo svarbios. Visą mūsų kursą lanko sėkmė, nors kartais ir klystame, bet tikiuosi, kad dėl mūsų jums niekada nebuvo sarmatos, ir jos nebus“, – pasirodymą scenoje baigė L.Pobedonoscevas, buvęs R.Tumino studentas.
Žodį taręs A.Sakalauskas prisipažino pasijautęs šokiruotas, sužinojęs naujosios knygos pavadinimą, tačiau greitai rado jam paaiškinimą. „Džiaugiuosi, kad man teko laimė susitikti su šiuo režisieriumi. Būdamas studentu visad maniau, kad turėsiu savo gyvenimą ir turėsiu teatrą. Prireikė daug laiko, kad suprasčiau, jog taip yra iš tikrųjų – su teatru susijusiems žmonėms teatras yra tikresnis už gyvenimą“, – svarstė A.Sakalauskas, drąsiai prašnekęs apie aktorių gyvenimą teatre: pyktį, meilę, skyrybas, aistras.
Luko Balandžio nuotr./Knygos pristatymo akimirka |
Atvira pasirodė ir aktorė E.Gabrėnaitė, dėkojusi režisieriui už konkrečias akimirkas – nuotykius, patirtus po buitinių išgertuvių, prieš spektaklius duotus patarimus. „Rimai, aš tau dėkoju už teatrą. Tu tas žmogus, kuris man dovanojo teatrą“, – kalbą baigė aktorė.
Savo ruožtu pats R.Tuminas knygos autorei dėkojo už puikią knygą, dalijosi prisiminimais apie prieš tai buvusius kitų rašytojų bandymus rašyti apie R.Tuminą.
Neišvengė režisierius scenoje ir pamąstymų apie būtį. „Gimstame, tada būna pauzė, ir mirštame. Ta pauzė yra teatras“, – svarstė režisierius, nostalgiškai tikinęs, jog nuosavo gyvenimo niekada nelaikė įdomiu, bei tvirtinęs iš esmės neturįs jausmų – laikantis save blogu sūnumi, vyru, tėvu.
Pernelyg smarkiai išsiplėsti nenorėjęs menininkas kalbą baigė dar vienu pareiškimu: „Čia ne apie mane šita knyga – čia apie jus, apie mus, apie teatrą. Mes išeisim, o jis liks.“
Knygoje – kūrybos analizė ir režisieriaus prisiminimai
Knyga „Rimas Tuminas: teatras, tikresnis už gyvenimą“ – pirmoji monografija Lietuvoje apie vieną iškiliausių teatro asmenybių, atskleidžianti ne tik charizmatiškojo režisieriaus, be paliovos juokaujančio, vaidinančio ir tuo pat metu mąstančio apie išnykimą, portretą, bet tai kartu ir originali bei išsami jo kūrybos analizė. Autorė į R.Tumino kūrybą skaitytoją kviečią pažvelgti per žaidimo prizmę, kuri, anot jos, apibūdina ne tik R.Tumino režisuotų spektaklių ypatumus, bet ir jų kūrimo procesą.
Skaitytojas knygoje ras R.Tumino kūrybos istoriją nuo pat pirmųjų jo spektaklių, kurtų tuomet dar Akademiniame dramos teatre, iki 2005 metų, kuriuos galima laikyti vieno iš visų režisieriaus kūrybos etapų pabaiga. Čia taip pat analizuojami ir konkretūs R.Tumino darbai, autorės analizę papildo paties režisieriaus mintys ir prisiminimai, kartu su juo dirbusių aktorių pasakojimai.
Luko Balandžio nuotr./Knygos pristatymo akimirka |