Interviu metu J.Miliauskaitė papasakojo apie šią vasarą Ispanijoje nufilmuotus net tris vaizdo klipus ir jų užkulisius, atskleidė apie vieną ilgai svajotą šių metų pirkinį, o taip pat prasitarė, kodėl jos visai neseniai įsigytame rojaus kampelyje iki šiol nėra daržo.
– Jūratė, kaip prabėgo jūsų vasara? Gal ilsėjotės, keliavote, ar, priešingai, visa ji buvo skirta darbams?
– Kiekvieno žmogaus gyvenime harmonija ir balansas yra svarbiausias dalykas. Gimėme ne tam, kad tik dirbtume. Svarbu jaustis laimingam, atrasti pašaukimą ir eiti paskui jį. Būtent taip ir stengiuosi gyventi.
Ši vasara man buvo gana sėsli, nors ir buvau išvykusi į festivalį Ispanijoje su savo jaunimu.
– Ką nuveikėte kelionės Ispanijoje metu?
– Nufilmavome trims kūriniams iš naujojo albumo „Keliaujanti laiku“ vaizdo klipus. Man, atlikėjai, tai labai svarbus įvykis. Tikiu, kad ištikimieji mano kūrybos gerbėjai juos įvertins.
– Kodėl klipams pasirinkote Ispaniją? Ar ne paprasčiau Lietuvoje?
– Buvo patogu pirmiausiai dėl to, kad vykome ten į festivalį. O ir mano kūryba dažniausiai yra spontaniška. Tiesiog tuo metu sugalvojome, kad ir aplinka puiki vizualiniam kūrinių pristatymui, ir atmosfera ypatinga.
Vienas iš trijų naujų klipų „Ateisiu tylią naktį“ filmuotas labai paprastoje kavinėje prie jūros. Su tokia nuotaika, kokia mane buvo apėmusi būtent toje vietoje, Lietuvoje turbūt niekada negalėčiau taip filmuotis. Pavyko pagauti tą tikrą pajūrio atsipalaidavimą, aplinkinių žmonių laisvą požiūrį, kai niekas į nieką nekreipia dėmesio. Niekas nieko nesureikšmina, kiekvienas gyvena tik savo gyvenimą. Kažkas šalia manęs žiūrėjo futbolą, kažkas gėrė kavą, šnabždėjosi. O aš šalia sėdėjau ir dainavau, ir į mane niekas nekreipė dėmesio. Iš tiesų tas laikas Ispanijoje man buvo stebuklingas. Lietuvoje, manau, to niekad nepavyktų padaryti.
– Jūsų interviu žiniasklaidoje gana reti. Papasakokite, kas naujo jūsų gyvenime įvyko per pastarąjį pusmetį? Tiesa, minėjote, kad vasara buvo sėsli, gal buvo tam kokių priežasčių?
– Įvykių nemažai, tačiau vienas man asmeniškai svarbesnių – galimybė kada nori būti gamtos apsuptyje, aš ją vadinu sodyba, įsigyjimas. Visai neseniai netoli Kauno po didelėmis eglėmis ir ąžuolu įsigijau fantastinę galimybę pabūti su savimi, su savo mintimis – tik aš ir gamta. Į valias galėjau džiaugtis visais įmanomais gamtos malonumais. Toje vietoje tiesiog norisi būti. Galbūt tai lėmė, kad vasara buvo ramesnė, be rimtesnių kelionių ir išvykų.
Vaikščiojimas po rasotą žolę ir aplink augalus, sėdėjimas ant lieptelio prie vandens, saulės patekėjimai rytais, rytinė kavutė terasoje, sėdėjimas prie laužo vakarais man teikia daug džiaugsmo, ramina ir atpalaiduoja.
Mano vadinamoje sodyboje taip pat galiu užsiimti kūryba, kai to norisi, kai nesinori – tiesiog joje būti ir ilsėtis.
Beje, pasistengiau, kad mano aplinkoje nebūtų daržo. Jo kol kas tiesiog nesinori.
Man, kūrėjai, labai svarbu rasti laiko ramybei, poilsiui, pabuvimui su savo mintimis, todėl ši vieta buvo tarsi būtinybė, apie kurią galvojau jau seniai.
– Naujam albumui „Keliaujanti laike“ skyrėte be galo daug dėmesio, įdėjote daug darbo. Kai kuriuos kūrinius pradėjote įrašinėti prieš keletą metų, juos ilgai tobulinote, šlifavote. Kodėl albumą išleidžiate dabar? Ar šis laikas jums kuo ypatingas?
– Tiesiog natūraliai atėjo laikas įamžinti tai, ką kūriau keletą metų. Akustinės dainos, sugulusios į albumą, susidėliojo per pastaruosius dvejus – trejus metus. Dainų yra labai daug.
Būdavo, sukuriu dainos pradžią ir kartais atrodydavo, kad nieko įdomaus iš to nebus. Vėliau sekė kitų dainų įrašai, kuriuos su kolegomis perklausydavome. Jiems kūriniai atrodė puikūs, tačiau man ne itin patikdavo. Taip ilgainiui atsisijojo tie kūriniai, kurie man pačiai atrodė įdomiausi, jie ir sugulė į albumą „Keliaujanti laike“.
Albume nerasite kompiuterinės muzikos, man pačiai asmeniškai tai – vertinga. Čia skamba tikri instrumentai – akustinės gitaros, bosas, perkusija, fortepijonas, elektrinis pianinas. Visų instrumentų partijas reikėjo įrašinėti, todėl per pastaruosius metus vyko intensyviausi darbai.
– Kaip jūs pati vertinate naująjį albumą?
– Jis jaukus, paprastas, tačiau man, kūrėjai, vis atrodo, kad daug ką turbūt reikėjo daryti kitaip.
– Galbūt esate pernelyg savikritiška?
– Gal ne tiek savikritiška, kiek reikli sau.
– Kodėl albumą pavadininote „Keliaujanti laike“?
– Sugalvoti tinkamiausią pavadinimą užtrunka, tačiau pirmoji mintis, kuri atėjo į galvą. buvo „Keliaujanti laike“. Buvo svarstyta ir daug kitų pavadinimų, tačiau teko sugrįžti prie pirmosios idėjos.
Toks pavadinimas gimė iš mano vidaus, negalvojant, nejungiant proto.
Vėliau ėmiau galvoti, kad galbūt toks pavadinimas per daug filosofiškas, gal albumą vis dėlto reikėjo pavadinti „Ateisi tylią naktį“ ar „Mėlynas vakaras“. Bet paskui tai jau atrodė pernelyg nunaudoti žodžiai. Nusprendžiau nesilaikyti jokių taisyklių ir dėsnių, į gyvenimą paleidome „Keliaujanti laike“.
Albume yra kūrinys „Keliaujanti laike“, prie kurio teksto ir aš pati prisidėjau. Toks pavadinimas atitinka mano darbartinę būseną, kai aš atrandu džiaugsmą kasdienybėje, džiaugiuosi atsitiktiniais dienos blyksniais, momentais, nuotaikomis. Tuose dalykuose atrandu vidinį džiaugsmą ir ramybę.
Galiu leisti sau tokią prabangą išreikšti save taip, kaip norisi, dainuoti tik tai, kas man patinka, nes tiesiogiai iš savo muzikos negyvenu. Mano tiesioginis darbas yra su jaunimu.
Pavadinimas taip pat simbolizuoja tai, kad muzikoje esu daugybę metų, tačiau nepaisant to, manyje vis tiek yra ta maža mergaitė, svajojanti, keliaujanti, ieškanti ir tikinti, kad tai, kas svarbiausia, dar neatrasta.
– Kiek kūrinių jūsų naujame albume?
– Kompaktiniame diske – 19 kūrinių. Vinilo plokštelėje – mažiau – 14. Dėl techninių galimybių į vinilą telpa mažiau nei į kompaktinį diską.
– Ar tai pirmas jūsų vinilinis akustinis albumas?
– Vinilą esu išleidusi drauge su grupe „Sekmadienis“. Tai buvo paskutinis griūvančioje tarybinėje Lietuvoje išleistas vinilas.
– Kodėl norėjote išleisti vinilą? Ar jis bus riboto tiražo?
– Taip, šis albumas bus labiau kolekcinis. Vinilas šiuo metu išgyvena atgimimą. Muzika jame niekada nedings. Vinilinė plokštelė atkuria artimiausią žmogaus ausiai dažnį. Tai mažiausiai sintetinis garsas. Šis vinilas bus riboto tiražo – jų bus tik 300 vienetų ir kiekvienas iš jų bus numeruotas.
– Kodėl būtent šį albumą išleidžiate ne tik kompaktiniame diske?
– „Keliaujanti laike“ yra ekskliuzyvinis albumas, nes įrašytas gyvai su instrumentų grupe. Jį norėjosi įamžinti, nes, mano supratimu, tokiu būdu įrašinėti šiais laikais yra itin didelė prabanga. Manau, kad nekasdien tai pavyksta. Nežinau, ar ir ateityje kada tai pavyks pakartoti.
– Kokio stiliaus kūriniai albume dominuoja? Galbūt leidote sau naujai pažiūrėt į kuriamą muziką, gal bus naujo eksperimentinio skambesio? Ar yra tokių dainų, kurioms prognozuotumėte hito ateitį?
– Viena iš dainų „Ateisiu tylią naktį“ yra pagal Pauliaus Širvio tekstą. Klausytojui ji turbūt bus prieinamiausia. Tačiau kas taps hitu, prognozuoti nesiimčiau, man labiau patinka išlaukti, ką nuspręs mano muzikos mylėtojai.
Kai kurie kūriniai iš albumo turi kantri, kai kurie – bliuzo atspalvio. Bus ir šiek tiek džiazo prieskonio.
Įrašinėjant albumą prie mūsų komandos prisijungė labai talentingas gitaristas Artūras Chalikovas. Jis įnešė į muziką daug ryškios spalvos. Kiti muzikantai taip pat suteikė mano muzikai savitumo. Pianistas Dainius Pavilonis yra ir geras klasikas, ir džiazo atlikėjas, sugeba romantišką nuotaiką perteikti kūriniuose. Perkusistas Robertas Vilčinskas – žmogus grojantis įvairiausius stilius, tačiau mano albume mes kalbame viena muzikine kalba. Taip pat saksofonistas Algis Šeduikis įnešė nemažai savo spalvos. Kiekvienas muzikantas įdėjo į mano muziką nemažai savęs. Tačiau jei apibendrinant – mano kūriniai visgi yra romantinės baladės.
– Gal yra dainų, už kurių slepiasi kokios nors istorijos? Gal yra kūrinių, kurie yra skirti kokiam žmogui?
– Jei pati kurčiau dainų tekstus, galbūt mano dainos ir turėtų istoriją. Skambant savo kurtai dainai, aš teprisimenu tos dienos, kada gimė kūrinys, savo savijautą, pojūčius, nuotaiką. Mano dainų tekstai – mane įkvėpusi poezija.
Kuriu rytais. Rytas man – stebuklingiausia dienos dalis. Arba popietė, nes tuomet aplanko nusiraminimas. Niekuomet nekuriu naktį. Pasiimu eilėraštį, bet tik tokį, kurį išgirstu. Belieka jį sugroti. Todėl mano albumas yra labiau nuotaikų, bet ne istorijų rinkinys.
Jūratės Miliauskaitės koncertai:
2018 09 27 – Šiauliai – „Raudoni muzikiniai vakarai“ (Šiaulių arenos mažojoje salėje);
2018 10 06 – Telšiai – „Žemaitės teatre“;
2018 10 20 – Palanga – muzikiniame klube „Vandenis“;
2018 11 10 – Kaunas – Teatro klube;
2018 12 13 – Birštonas – Kurhauze;
2018 12 14 – Molėtai – Kultūros centre;
2019 02 09 – Panevėžys – Muzikiniame teatre;
2019 02 23 – Vilnius – Kotrynos bažnyčioje.
