A.Jurskis apie didžiausią gliaudyklių kolekciją pasaulyje: „Tai išgarsins Lietuvą“

10 tūkstančių gliaudyklių – tokio dydžio kolekcija, pretenduojanti tapti didžiausia pasaulyje, šiandien priklauso kolekcionieriui Arnui Jurskiui. Daugiau nei 20 metų po visą pasaulį naujų eksponatų ieškantis verslininkas, riešutų ir džiovintų vaisių prekybos bendrovės „Arimex“ įkūrėjas ir vadovas, apie gliaudykles gali pasakoti ištisas valandas – juk kiekvienas eksponatas – tai unikali istorija.
Arnas Jurskis, gliaudyklės
Arnas Jurskis, gliaudyklės / Asmeninio albumo nuotr.

Visa tai nugulė ir ką tik A.Jurskio išleistoje, analogo pasaulyje neturinčioje gliaudyklių knygoje, kuri šiandien tapo prieinama ir Lietuvos skaitytojams, rašoma pranešime spaudai.

Šimtmečiai istorijos

XIX a. pr. Jungtinės Karalystės pažiba – Londono tiltas – atrodė kitaip, nei esame įpratę matyti šiandien. Medinį tiltą keitė akmeninis, o 1832 m., valdant karaliui Viljamui 1-ajam, tiltas buvo nugriautas ir atnaujintas. Būtent tais metais nugriovus tiltą, jo 850 metų senumo pamatų dalis išsidalino vietos meistrai – vienas jų buvo J Ovenstonas, išdrožęs gliaudyklę, kurioje panaudojo nugriauto tilto ąžuolines ir geležines dalis. Ši gliaudyklė ilgus metus keliavo iš vienos kartos į kartą, kol galų gale atsidūrė Londono aukcione – čia šią gliaudyklę įsigijo kolekcionierius iš Lietuvos.

Šis kolekcionierius buvo Arnas Jurskis, prieš 20 metų viešėjęs Jungtinėje Karalystėje ir užėjęs pasižvalgyti po muziejų, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo aukciono namai.

„Būtent Londone aukcione aš ir įsigijau pirmąją gliaudyklę, tęsiančią savo ir pradėjusią visą tūkstantinę šiandien mano turimų eksponatų kolekciją. Tuomet gliaudyklę nupirkau vien iš smalsumo, maniau, bus puiki interjero detalė, tik vėliau, pradėjus domėtis jos istorija, sužinojau, kad gliaudyklė mena vieną svarbiausių Jungtinės Karalystės simbolių – buvau sužavėtas. Vėliau pamažu eksponatų atsirasdavo vis daugiau: gliaudykles ėmė dovanoti draugai, pradėjau jas pirkti kelionių metu“, – apie kolekcionavimo pradžią pasakoja A.Jurskis.

Arno Jurskio gliaudyklių kolekcija šiuo metu pretenduoja tapti geriausia ir didžiausia pasaulyje – eksponatai perduoti užregistruoti pasaulio Gineso rekordų knygoje, o iki oficialaus paskelbimo trūksta visai nedaug. Rekordo siekiančioje kolekcijoje galima rasti ir vienas seniausių pasaulyje datuotų gliaudyklių. Seniausioji – 1572 m. medinė figūrinė gliaudyklė.

Asmeninio albumo nuotr./Arnas Jurskis
Asmeninio albumo nuotr./Arnas Jurskis

„Šiuo metu turimą kolekciją sudaro daugiau nei 10 000 riešutų gliaudyklių, kurios skiriasi savo medžiaga, mechanizmais ir paskirtimi. Seniausia kolekcijos metalinė ir medinė riešutų gliaudyklė datuojama XV amžiumi. Bandžiau suskaičiuoti, jog visos gliaudyklės atkeliavo iš 47 skirtingų pasaulio šalių. Seniausioms medinėms gliaudyklėms atlikome specialius radioanglies tyrimus amžiui nustatyti, jos išties ypatingos, o tokias gliaudykles surasti nėra paprasta“, – pasakoja kolekcionierius.

Pasak A.Jurskio, kolekcionavimas – tai atradimo džiaugsmas: „Gliaudyklė yra unikalus eksponatas, kurio istorija puikiai parodo, kaip keitėsi žmonių gyvenimo įpročiai, tobulėjo technologijos. Pradėjus domėtis supranti, kad kiekviena gliaudyklė yra tobulas pasaulio pažinimo šaltinis. Tai ir yra didžiausia motyvacija užsiimti šia veikla – ieškoti, atrasti ir sužinoti“, – apie savo aistrą kolekcionavimui pasakoja Arnas Jurskis.

Asmeninio albumo nuotr./Arno Jurskio gliaudyklė 1572 m.
Asmeninio albumo nuotr./Arno Jurskio gliaudyklė 1572 m.

„Štai, įdomus seniausio kolekcijoje turimo gliaudyklės ir tabako kimštuko pavyzdys – 1621 m. datuota medinė gliaudyklė. XVII a. Anglijoje namų šeimininkai bei jų svečiai užkandžiaudavo vaisiais ir riešutais, taip pat būdavo pypkiuojama, rūkomi cigarai. Taigi dėl patogumo viena arba abi riešutų gliaudyklės rankenos atlikdavo ir tabako kimštuko funkciją“, – istorinius faktus vardija kolekcionierius.

Planai Lietuvai

Pasak kolekcijos savininko, artimiausiuose planuose yra tikslas šią kolekciją padaryti prieinamą šalies gyventojams – per ateinančius dvejus metus Vilniuje, Gaono gatvėje, planuojama įkurti „Gliaudyklių muziejų“, kuriam ir bus padovanota visa per du dešimtmečius A.Jurskio sukaupta kolekcija. Šiam tikslui jau yra įkurta VšĮ „Gliaudyklių muziejus“.

„Tai bus unikalus, vienintelis toks pasaulyje muziejus, kuriame bus galima susipažinti su skirtingų šalių gliaudyklėmis. Šiuo metu pasaulyje mažesnius gliaudyklių muziejus galima aptikti tik Vokietijoje ir JAV, pavienių gliaudyklių eksponatų yra Prancūzijoje, tačiau juose daugiausiai pristatomos tik šiose šalyse pagamintos gliaudyklės. Tuo tarpu Vilniuje bus pristatoma ne tik didžiausia gliaudyklių kolekcija pasaulyje, bet ir vienoje vietoje įrengti ištisi skirtingų šalių gliaudykles pristatantys kambariai.

Asmeninio albumo nuotr./Arno Jurskio gliaudyklė 1664 m.
Asmeninio albumo nuotr./Arno Jurskio gliaudyklė 1664 m.

Šis muziejus tikrai išgarsins Lietuvą ir taps traukos centru užsienio svečiams, juk Švedijoje vietos gyventojai su savo šalies gliaudyklių istorija susipažinti negali, o Vilniuje – galės. Taip kaip į Dubajų vykstame apžiūrėti didžiausio pastato pasaulyje, Lietuvoje bus galima išvysti kolekciją, kurios niekur kitur nepamatysi, nes kitos tokios vietos pasaulyje nėra“, – apie gimstantį unikalų muziejų pasakoja A.Jurskis.

Žvilgsnis pro rakto skylutę – unikalioje knygoje

Šiandien datuotas XVI–XVIII a. medines gliaudykles galima išvysti ir su jomis susipažinti unikalioje A. Jurskio išleistoje knygoje „Datuotos XVI–XVIII a. gliaudyklės“ (Angl. „Dated Nutcrackers XVI–XVIII century“). Anglų kalba parengtoje riboto leidimo knygoje chronologiškai pristatomos gliaudyklės su jų nuotraukomis ir aprašymais.

„XVI–XVIII a. riešutų gliaudyklės yra itin retos – šiuo laikotarpiu jų buvo pagaminta nedaug, o dar mažiau išliko iki šių dienų. Leidinyje yra pristatomos to meto datuotos gliaudyklės, kurios savaime turi išskirtinę istorinę reikšmę – pasaulyje kolekcionierių, kurie turėtų tokias gliaudykles, išties nedaug.

Pavyko surinkti informaciją apie 123 to meto datuotas gliaudykles – 57 eksponatai priklauso mano kolekcijai, o likusieji – privačių kolekcijų ar muziejų kolekcijoms visame pasaulyje, leidinyje yra pateikiamos nuorodos į šias kolekcijas“, – pasakoja kolekcionierius.

Asmeninio albumo nuotr./Arno Jurskio gliaudyklė 1621 m.
Asmeninio albumo nuotr./Arno Jurskio gliaudyklė 1621 m.

XVI–XVIII a. gliaudyklės be funkcinės paskirties turėjo ir kitų paskirčių. Anglijoje, Prancūzijoje gliaudyklės buvo dovanojamos ypatingomis progomis, prisipažįstant meilėje, sužadėtuvių, vestuvių, krikštynų progomis: „Kolekcijoje turime 1664 m. gliaudyklę dovanotą vestuvių proga – ant jos yra išlikęs užrašas „Kaip Dievas paskyrė, esu patenkintas“ (Angl. As God has appointed I am contented). Taip pat gliaudyklė su jos savininko inicialais parodydavo ir jo statusą“.

Pasak A.Jurskio, gliaudyklė iki šiol yra naudojama namuose, bene dažniausiai – gliaudant graikinius riešutus, taip pat kaip interjero detalė ar stalo aksesuaras, beje, gliaudyklė, kaip interjero detalė, vėl grįžta į mūsų namus.

„Dovanodami maisto rinkinius, kuriuose yra ir riešutų, žmonės ieško autentiškų aksesuarų – gliaudyklė arba knyga apie gliaudykles gali būti vienas jų. Šią knygą ir sukūrėme ypatingą ne tik savo turiniu, bet ir dizainu – prabangus popierius, aksominis bordo spalvos viršelis – norėjome, kad knyga simbolizuotų ilgaamžiškumą ir taptų smalsaus, kokybiškus kūrinius vertinančio žmogaus namų atributu. Paleidus į prekybą užsienyje šios knygos buvo išgraibstytos per pirmąją savaitę, todėl nusprendėme 100 vnt. knygų skirti ir mūsų šalies skaitytojams“.

Pagrindinius faktus apie gliaudyklių kolekciją galima rasti ir knygą įsigyti interneto svetainėje nutcrackers.lt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis