Vidurdienį prie Baltojo tilto Vilniuje buvo išskleista rekordinė 1000 metrų trispalvė, kurią planuojama įtraukti į Lietuvos rekordų knygą. Vėliau ji buvo nunešta iki Katedros aikštės, kur skambėjo trijų Baltijos valstybių Prezidentų sveikinimai ir vyko iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija.
Po oficialios šventės dalies lietaus nepabūgusių laukė meninė instaliacija „Laisvės spalvos“ ant Gedimino pilies bokšto. Būtent nuo Gedimino pilies bokšto nusidriekė Baltijos kelias, tad ši instaliacija įprasmino Baltijos kelio ištakas ir pradžią. Pirmą kartą vienu metu bokštas buvo uždengtas trijų Baltijos šalių vėliavų spalvų audiniu. Vėliavai buvo panaudota daugiau nei 1500 kvadratinių metrų medžiagos, o 25 jaunuoliai pasirūpino, kad vienu kartu audiniu būtų uždengtas bokštas.
Pasibaigus meninei instaliacijai susirinkusiųjų laukė jaunimo grupių koncertas „Koks tu ir aš – tokia ir Lietuva“, kuriame skambėjo ne tik mūsų šalies, bet ir Latvijos bei Estijos atlikėjų dainos.
„Koks tu ir aš – tokia ir Lietuva“ koncerte savo dainas dovanojo Justė Arlauskaitė-Jazzu, „Garbanotasis bosistas“, „Golden Parazyth“, „Pilnatys“, latviai „The Sound Poets“, svečiai iš Estijos „Odd Hugo“. Po pasirodymo Jazzu sakė, kad pati Baltijos kelyje nedalyvavo, tačiau šis įvykis išugdė jos patriotišką asmenybę.
Renginyje taip pat dalyvavo „Eurovizijos“ nugalėtoja, UNICEF Geros valios ambasadorė, Oranžinės revoliucijos dalyvė ir aktyvi kovotoja už taiką Ukrainoje Ruslana Lyžičko.
Šiame koncerte pasirodė ir grupė „Biplan“. „Mes pakankamai politiški, nors to garsiai niekada neskelbėme. Tačiau bet koks blaiviai mąstantis žmogus mato, kas vyksta Ukrainoje. Mes norime išsakyti savo nuomonę, mūsų sąžinė yra švari: sakome tai, ką jaučiame, ką galvojame. Mes mintimis grįžtame prie Baltijos kelio, prie mūsų įvykių Sausio 13-ąją – mes tai prisimename, nors ir buvome vaikai. Lietuviai geriau nei bet kas kitas žino, ko dabar siekia Ukraina“, – kalbėjo Maksas.
