Justina Snøw kostiumo dizaino kūrimo žinių sėmėsi Vilniaus dailės akademijoje ir jau yra pristačiusi dvi kolekcijas „Koma“ ir „Nobody. Homo Sapiens“ bei kūrusi kostiumus kino filmams „Sangailė“ (rež. A. Kavaitė) ir „Parlor“ (rež. K. Gage ir D. Downs). Justina taip pat bendradarbiauja su fotografais fotosesijų metu, yra dirbusi televizijos ir reklamos projektuose („Atsargiai, moterys!“, „Mes už... Lietuvą!“).
Kolekcija „Pėdsakai“
Kurdama kolekciją religijos tema inspiracijos atspirties tašku Justina pasirinko senovės baltų pirmtaką, globėją – totemą. Baltų gyventoje teritorijoje žmonės tikėjo, kad jų giminės pradininkas, globėjas yra koks nors augalas arba gyvūnas; šis tikėjimas vadinamas totemizmu. Mūsų kraštuose protėviai naudojo totemų atvaizdus kaip apsisaugojimo būdą nuo blogybių, piktų dvasių. Taigi totemas – tarsi krikščionybės angelo sargo atitikmuo. Vienas apsaugos būdas Justiną sudomino labiausiai. Mūsų krašte randama akmenų su iškaltomis pėdomis.
Etnologė Pranė Dundulienė teigia, jog imta kalti tokius pėdsakus, nes tikėta, kad suteikus jiems zoomorfinį pavidalą, pėdose įsikūnijančios promočių vėlės, kurios globojančios savo palikuonis. Šio reiškinio įkvėpta Justina ir pavadinimo savo kolekciją „Pėdsakai“. Justina mano, kad apsaugos funkcija šiomis dienomis neprarado aktualumo. Jaunoji dizainerė ją perteikia išskirdama diržų, kišenių interpretacijas, gobtuvus, grafinius ir stilizuotus totemų spaudinius ant gaminių.
Norėdama paslėpti nematomo angelo sargo idėją „apsaugančias“ priemones Justina šiek tiek užmaskuoja, jos matomos ne iš pirmo žvilgsnio, pavyzdžiui, gobtuvas gali būti transformuojamas iš apykaklės, o totemo printas spaudžiamas nugarinėje drabužio dalyje arba pamušale. Spalvynas taip pat svarbi vizualinės išraiškos dalis. Drabužiuose dominuoja prislopintos, gamtoje ir miesto aplinkoje sutinkamos spalvos. Taip Justinos kurti drabužiai tarsi „prigyja“ prie aplinkos, įsilieja į vieningą visumą ir taip pat kuria apsaugos funkciją.
