Vilniaus dailės akademijoje Kristina Sviderskaitė baigė bakalauro bei magistro studijas ir įgijo kostiumo dizainerės specialybę. Studijų metais ji dalyvavo įvairiuose socialiniuose ir visuomeniniuose projektuose, kūrė kostiumus avangardinės mados renginyje „Pasaka iš rūsio“, dalyvavo parodoje „I love inter/national fashion“, atliko kūrybinę praktiką „Studijoje LT“, kurios įkūrėjos yra Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė, ir gamybinę praktiką UAB „Omniteksas“.
Bakalauro studijų baigiamąją kolekciją „Pirmyn arba atgal“ (2011 m.) bei magistro studijų baigiamąjį darbą „19862020“ (2013 m.) Kristina pristatė Kultūros nakties projekte „Skrydis“. 2012 metais tarptautiniame jaunųjų dizainerių konkurse „Habitus Baltija“ (Ryga, Latvija) jaunoji dizainerė pristatė kūrybinę kolekciją „1980-1990“ ir laimėjo sertifikatą dalyvauti Kurorto mados savaitėje Anapoje prie Juodosios jūros. Pernai bendradarbiaudama su „Decolte“ butiku Kristina pristatė komercinę kolekciją „Jungtukai“, o šiemet parengė ir pristatė ekspoziciją „Must“ Dizaino savaitės metu.
Kolekcija „19862020“
Religija Kristinai yra tai, kas įkvepia, kas svarbu, kas pakylėja, kas verčia judėti pirmyn. Jai tai tarsi ypatinga energijos forma. Ieškant atsakymo, kur ta energija slypi, Kristinai gimė šiuolaikinės „žaliosios religijos“ vizija. Gamtos ir jos reiškinių sudvasinimo bei garbinimo idėja buvo ir yra gaji įvairiuose pasaulio tikėjimuose, turi begalę kulto simbolių ir garbinimo apraiškų. Gamtos sudievinimo idėja artima ir Lietuvos senajam tikėjimui – pagonybei.
Gamta – tarsi nesibaigiantis energijos ratas; energijos, kuri materializuojasi ir turi galią išaugti iki gyvybės. Tai kuriančioji energija, kuri keičiasi, virsta vis kitokia forma. Bet šiuolaikinio pasaulio žmogui jos nebepakanka: reikia vis daugiau ir daugiau energetinių išteklių jo poreikiams patenkinti. Tik energetika, valdoma politikos, pinigų ir pasaulio jėgų pasiskirstymo, dažnai tampa iškreipto šiuolaikinio pasaulio atvaizdu. Ar sukurti naujieji energijos „generatoriai“ nesuardys tos tikrosios kuriančiosios gamtos energijos? Kokia šiandien turėtų būti „žalioji religija“? Kaip šiuolaikinis žmogus turi pasirinkti? Šiuos klausimus Kristina kelia mados dizaino kontekste ir savąją „žaliąją religiją“ atskleidžia drabužių kolekcijoje „19862020“.
Kolekcijos idėja sudaryta iš dviejų kontrastuojančių polių – abu jie užkoduoti kolekcijos pavadinime. 1986 – tai skaičiai, žymintys Černobylio atominės elektrinės avarijos datą. Tai pati baisiausia atominės energetikos katastrofa, paveikusi visą pasaulį. Jos mastą nusako į aplinką patekusios radiacijos kiekio prilyginimas 500 atominių Hirosimos ir Nagasakio bombų 1945 m. Černobylio katastrofą Kristina sieja su destrukcija, mirtimi, naikinimu, „nematomu žudiku“, pavojumi, grėsmingumu, tamsa, juoduma, griuvėsiais, pelenais. 2020 – tai data, kai Lietuva bus pasirinkusi vieną iš kelių: turės naują atominę elektrinę (VAE) arba naudosis alternatyviais ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Kadangi tai ateities data, Kristina ją konstruoja taip, kaip įsivaizduoja, mato, tiki. Jos ateities vizija asocijuojasi su išsaugojimu, saugumu, tausojimu, šviesa, žaluma, augalija, gyvybe.
Šie du idėjos poliai yra kolekcijos pradinis (1986) ir galutinis (2020) taškas, o visa kolekcija – tai kelias, transformacija, vystymasis nuo destrukcijos iki išsaugojimo, nuo mirties iki gyvybės, nuo juodos iki žalios spalvos. Štai kodėl Kristinos kolekcijoje galima įžvelgti Černobylio avarijos likvidavimo metu naudotos apsauginės aprangos detalių. Ši apranga dizainerę labiausiai inspiravo galvojant apie konstrukcijas (liemenės, skydo, šarvo), pasirenkant detales (pavyzdžiui, sagtis, diržus). Kolekcijoje galima atpažinti ir devintojo dešimtmečio mados tendencijas: Kristina stengėsi į jas pažvelgti iš šiuolaikinės mados perspektyvų ir pateikė savas interpretacijas. Devintasis dešimtmetis lėmė ir kolekcijos formų, audinių, spalvyno pasirinkimą – kolekcijoje atsirado masyvumo, ryškių spalvų, blizgesio, didelių detalių.
Kristinos kolekcija „19862020“ skirta drąsioms, savimi pasitikinčioms moterims, tačiau kolekcijos drabužių sezoniškumas nėra apibrėžtas: kolekcija pretenduoja į demisezoninius drabužius – joje yra tiek lengvų drabužių, tiek šaltajam metų laikui skirtų apdarų. Dauguma kolekcijos modelių yra laisvo silueto.
