– Ar tikėjotės laimėti pirmosios vicemis titulą „Mis Lietuva“ konkurse?
– Nesitikėjau, nes negalvojau apie tai. Džiaugiausi tuo, kas buvo aplink mane. Visas šis procesas – bendravimas su žmonėmis, matavimaisi, repeticijos, dalyvavimas fotosesijose – tai išties stebuklingas laikas!
– Kaip pasiryžote dalyvauti šiame konkurse?
– Sprendimą dalyvauti priėmiau iki konkurso likus dviem dienoms. Grįžau iš Italijos, pasaulio pirmenybių, kur itin sėkmingai su partneriu Tomu atstovavome Lietuvai, patekome į finalą. Tą dieną atsitiktinai perskaičiau internete kvietimą į konkursą „Mis Lietuva 2014“ ir užpildžiau anketą.
Apsisprendžiau, kadangi norėjau išbandyti save scenoje, man atrodė, kad tai bus įdomu. Ir iš tiesų buvo labai įdomu: naujos pažintys, nauja veikla, tarkim, dalyvavimas fotosesijose, pozavimas, vaikščiojimas podiumu. Visa tai man nebuvo visiškai nauja, o konkurso metu susidūriau su tuo iš arčiau ir iš profesionalesnės pusės.
– Kaip į sprendimą dalyvauti tokiame konkurse reagavo šeima, draugai, vaikinas?
– Šeima mane palaikė, jų teigimu, dabar yra pats tinkamiausias laikas dalyvauti tokiame projekte. Draugai sužinojo tik vėliau, kai jau buvau patekusi į finalą. Jie labai nustebo, nes visi žino apie mano užimtumą – esu šokėja, labai daug repetuoju, norėdama pasiekti geriausių rezultatų. Mano brolis Edvinas, kaip visada ir dėl visko, rėmė mane nuo pat pradžių iki pabaigos. Labai jį myliu ir esu jam dėkinga.
Mano draugas Tomas yra ir mano šokių partneris, todėl nebuvo sužavėtas sumanymu dalyvauti konkurse. Jis buvo teisus, šis projektas atėmė daugybę laiko, tuo metu negalėjau treniruotis tiek, kiek esame įpratę. Turiu pripažinti, kad man trūko jo sutikimo.
– Kokie įspūdžiai jau po konkurso – kokia buvo atmosfera tarp merginų, ar jautėsi konkurencija, varžymasis?
– Visos merginos buvo labai simpatiškos, tikrai susidraugavome. Konkurencija buvo sveika, nes viso pasiruošimo metu nuolat buvo kalbama, kad kiekviena iš mūsų turi šansą laimėti mis karūną. Mūsų vadovė, kuri mokė mus visko, neturėjo jokių favoričių, tai buvo malonu. O su Agne, kuri ir nugalėjo, draugavome labiausiai. Dirbome poroje, kartu gyvenome ir viešbutyje. Manau, kad ši draugystė truks ilgai.
– Ar pasikeitė jūsų gyvenimas po konkurso? Turite kažkokių naujų pareigų, apribojimų?
– Nepasakyčiau, kad pasikeitė, paprasčiausia turiu daug pareigų, kurių turėjau visada, o konkurso metu privalėjau tai atidėti. Turiu omenyje mokslus universitete, šokių repeticijas. Treniruojuosi ir mokausi intensyviai. Galvoju, kad naujų pareigų dar gausiu.
O dėl permainų, tai paminėčiau, tarkim, skambutį, kuris mane pažadino pirmadienio rytą, iš „Znad Wilii“ redakcijos. Buvau maloniai nustebinta.
– Kai kitą dieną po konkurso „Mis Lietuva“ finalo parašėme, kad lenkė atstovaus Lietuvai konkurse „Miss Universe“, internete kilo diskusija dėl jūsų tautybės. Vieni rašė, kad „ji jokia lenkė, o lietuvė“, kiti atvirkščiai. Kuo jautėtės pati ir ar tautybė jums turi kokios nors reikšmės?
– Esu lenkė, kuri myli Lietuvą – šalį, kurioje gimiau ir gyvenu. Laimei, niekada nejutau jokios diskriminacijos, turiu draugų ir tarp lenkų, ir tarp lietuvių. Kaune, kur dabar gyvenu, mane supa vien lietuviai, visi žino, kas aš esu, bet tai neturi jokios reikšmės. Gal todėl, kad esu didžiajame sporte, kur tautybė nevaidina jokio vaidmens, svarbu, kiek dirbi ir ką sugebi pasiekti.
Juk gražu, kai kalbame skirtingomis kalbomis, turime įvairių tradicijų, kultūrą. Tuo skiriamės, galime tuo didžiuotis, dalintis su kitais, turime vertinti kitų tautų kultūrą. Neskirstau žmonių pagal tautybes – svarbiausia turėti gerą širdį ir mylėti savo artimą, tuomet ir tave mylės.
– Kaip pirmoji vicemis važiuosite į prestižinį konkursą „Miss Universe“. Kaip dėl to jaučiatės?
– Atstovauju Lietuvai jau daug metų aukščiausio lygio šokių turnyruose, tad tam tikra prasme man tai pažįstama. Be abejonių, tai didžiulė atsakomybė. Turiu padirbėti, patobulėti ir sudalyvauti. Galvoju vis dėlto, kad įsisąmoninti šio konkurso apimtis man dar teks. Tam dar turiu šiek tiek laiko.
Tikiuosi, tikrai atsiras norinčiųjų padėti lenkei, kuri atstovaus Lietuvai. Atstovauti savo šaliai yra didžiulė atsakomybė. Turiu tai padaryti taip gerai, kaip tik sugebėsiu, tikrai pasistengsiu.
– Kaip tam ruošiatės?
– Turiu sutartį. Šiuo etapu pasiruošimas apsiriboja rėmėjų paieškomis, kurie padės išvykti į konkursą. Tikiuosi, tikrai atsiras norinčiųjų padėti lenkei, kuri atstovaus Lietuvai. Atstovauti savo šaliai yra didžiulė atsakomybė. Turiu tai padaryti taip gerai, kaip tik sugebėsiu, tikrai pasistengsiu. Pagal prognozes, konkursą stebės apie milijardas žiūrovų.
– Kaip save įsivaizduojate po kelerių metų?
– Mano kasdienis gyvenimas yra visiškai susijęs su šokiais. Treniruojuosi kasdien, privalau dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti, kitaip nieko nepasieksiu.
Per pastaruosius dvejus metus gimnazijoje po pamokų privalėdavau važiuoti į Kauną, į treniruotes, ir grįžti atgal į Vilnių, namo. Mano partneris Tomas yra iš Kauno, taip pat ir mūsų trenerė, pasaulio ir Europos čempionė Edita Daniūtė, gyvena čia. Dabar man jau lengviau, nes studijuoju Kaune, bet labai ilgiuosi namų, tėvų, brolio. Savo ateitį sėju su šokiais, norėčiau įsteigti savo šokių klubą, kitus mokyti šokti. Turėsiu darbą hobį, o tai yra nuostabu!
