Siaubo filmo verta istorija V.Arlauskienei nutiko birželio pabaigoje, kai šeima nusprendė pirmąkart su bičiuliais atostogauti Marbeljoje. Apie tai V.Arlauskienė papasakojo savo instagrame. Ji teigė, kad Marbeljoje žadėjo praleisti savaitę, visgi ramiomis atostogomis čia esančioje viloje pasimėgavo vos tris dienas – neilgai trukus jos virto košmaru.
„Paatostogavome, turėjome nuostabias tris dienas. Vieną vakarą kita šeima jau buvo nuėjusi miegoti, o mes su vyru paguldėme sūnų ir aš nusprendžiau nueiti į apačią, į terasą, dar pavakaroti. Mes likome terasoje trise: aš, bičiulė ir jos vyras. Neplanavome ilgai naktinėti, jau buvo apie 11 valanda vakaro, kai staiga išgirdome bičiulės mergaičių klyksmą.
Aš įėjau į vilos vidų, pasižiūrėti, kas vyksta. Name šviesos buvo išjungtos, tai mačiau tik judančias prožektorių šviesas. Jos artėjo link manęs. Iš pradžių galvojau, gal mano vyras eina pasišviesdamas, nenorėjo jungti šviesų, tačiau po sekundės supratau, kad prieš mane – ginkluotas vyras ir jis eina link manęs“, – pasakojo Viktorija.
V.Arlauskienei įsibrovėlis teigė esantis iš policijos, tačiau moters tokios plėšiko kalbos neapgavo. „Jis išties atrodė kaip iš kokio specialiojo būrio, o dar ir eidamas link manęs sakė: „Police, police“. Nors sekundei pagalvojau, gal tikrai policija, bet po to suvokiau – ar taip policija eitų į namus? Apsisukau ir puoliau bėgti“, – pasakojo menininkė.
„Bėgu ir galvoju, ar šaus man į nugarą ar ne. Atrodė, net įsivaizdavau tą jausmą, kai pašauna“, – pridūrė ji.
Taip pat skaitykite: R.Rumbinė patyrė kraupų apiplėšimą Marbeljoje – pistoletas į galvą, vaikų klyksmas, surištos rankos
Viktorija teigė, kad tuomet savo miegamajame buvusi jos bičiulė, per langą pamačiusi prožektorių šviesas ir šešelį, kuriame matėsi ginklas, iškart išbėgo ieškoti pagalbos. „Ji perlipo per betoninę trijų metrų tvorą, kurios viršuje yra vielos... Tiesą sakant, mums iš pradžių atvykus ta vila atrodė labai saugi“, – sakė menininkė.
Tuo tarpu iš vilos pirmo aukšto į lauką išbėgusi V.Arlauskienė nutarė per atskirą įėjimą bėgti į antrame aukšte esantį miegamąjį, kur buvo jos vyras su sūnumi.
„Pasirinkau bėgti ne pro vartus, o pas šeimą, nes galvojau, kad atėjo tik vienas plėšikas į pirmą aukštą. Bet pasirodo, kad ten viršuje jų buvo dar du. Jie įėjo būtent per tą įėjimą, per kurį įbėgau ir aš... Įbėgau ir pamačiau, kad visa mano šeima, bičiulės šeima suvaryti į lovą. Vyrams su ziperiais surištos rankos. Mano vyras man sako: „Tik ramiai, prisėsk, mus plėšia“. Prisėdau, žiūriu, mano vaikas miega. Uždengiau jam ausytes. Žiūriu, jis vis prabudinėja, tai atsimerkia, tai užsimerkia... Draugės 7 ir 9 metų mergaitės viską matė.“
Anot Viktorijos, toje situacija jie kiek įmanoma stengėsi išlikti ramūs. „Aišku, mergaitės verkia, plėšikai vaikšto, stalčius daužo, kažką kalba per raciją... Girdime, kad kalba ne ispaniškai, tai tikrai ne vietiniai. Matėsi, kad tamsiaodžiai. Visi turėjo ginklus, vienas buvo ir su ginklu, ir laužtuvu, jis stovėjo už mano vyro nugaros. Dar apačioje buvo močiutė, draugės mama, su dviejų metukų anūke. Ji sakė, kad plėšikai pas ją buvo triskart, tad ji tiesiog kūnu dengė mergaitę ir šaukė: „baby, baby“. Laimei, jie apsižvalgė ir paliko jas kambary“, – prisiminė ji.
V.Arlauskienė teigė, kad nors ginkluoti plėšikai ieškodami vertingų daiktų itin skubėjo, rodės, žinojo per kiek laiko atvyksta policija.
„Stebėjomės, kad nepaėmė papuošalų, žiedų. Štai moterų net nelietė, vaikų nelietė, tik vyrus surišo ir liepė sueiti į vieną lovą. Dar mes pajuokavome, kad labai malonūs vagys, – prisiminė Viktorija. – Jie tada tik atsakė: „Five minutes“ (liet. penkios minutės) ir pasišalino.“
Patirtą siaubą prisiminusi V.Arlauskienė pasakojo, kad po tokio įvykio net policijos pareigūnus buvo baisu įsileisti į vilą.
„Policija atvyko gal po penkių minučių. Buvo baisu atidaryti vartus, nes irgi nežinojome, kas ateis. Buvo visokių įtarimų. Davėme parodymus ir pasirodo, tą vilą buvo apiplėšę prieš mėnesį laiko“, – dalijosi ji. – Po to „AirBnb“ pamatėme komentarą, kad kažkas patyrė apiplėšimą. Tai reiškias, kad tas komentaras buvo parašytas gana neseniai, nes kai užsakinėjome, jo nebuvo.“
V.Arlauskienę vietos policija patikino, jog kompanija pasielgė teisingai išlikę ramūs. „Jei kada nutiktų taip, tai elkitės ramiai, kad nenukentėtumėte. Tie daiktai – menkniekis“, – sakė ji.
Vykstantiems į Marbelją V.Arlauskienė pataria išlikti budriais, gatvėse nesinešioti brangių daiktų.
„Mes patys nesitikime, kad atgausime prarastus daiktus, tačiau galbūt bent jau bus pagauti įsibrovėliai. Kaip ir kalbėjau, ten yra grupuotės, gaujos, jos siaučia gatvėje, tai nesinešiokite Ispanijoje brangių daiktų.
Nors mes patys iš vilos net nebuvome išėję, buvome tik kartą iki parduotuvės nuėję. Tai turėjome visokių įtarimų, kad gal patys vilos savininkai, kad gal apsauga, gal taksi vairuotojas nužiūrėjo... Policija sakė, kad nėra girdėję, jog antrą kartą sugrįžtų į tą pačią vilą, tai gali būti, kad čia buvo ir kita gauja.“
Anot V.Arlauskienės, neilgai trukus buvo apiplėšta ir kita netoliese esanti vila. „Tai įvyko, kol policija buvo pas mus. Per naktį buvo trys apiplėšimai.“
