„Kviečiu pasikalbėti. Galbūt visai tinkamas tam laikas – Kovo 11-osios vakaras. Pasijuskime stiprūs kartu“, – taip į savo vakarą Valdovų rūmuose kvietė V.Landsbergis.
93-iuosius metus skaičiuojantis V.Landsbergis – neabejotinai pati svarbiausia politinė Lietuvos figūra, jeigu kalbame apie Kovo 11-ąją.
Būtent jis vadovavo Aukščiausiajai Tarybai, kai 1990-aisiais paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, užbaigianti beveik 50 metų trukusį sovietų okupacijos laikotarpį.
Į šventinę vakarienę Valdovų rūmuose suplūdo būrys kviestinių svečių. Tarp jų – ir garbūs kultūros ir verslo atstovai.
Fotogalerija:
Lietuvai minint 35-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, antradienį per trijų Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremoniją Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje V.Landsbergis sakė, kad piliečiai turi būti pasirengę gyventi sunkiau negu dabar, kad valstybė išliktų.
„Šiandien širdis nori džiaugtis tuo, kad 35 metus gyvename nepriklausomoje valstybėje, atlaikydami įvairiausius smūgius, tačiau taip pat matome tikrovę aplink save, kartais ir pačiuose savyje“, – sakė pirmasis atkurtos valstybės vadovas.
Jo teigimu, šiandien vėl yra iškilusi grėsmė sumokėti laisvės kainą.
„Aukštesnė kaina yra tik gyvybė. Ir čia gali būti riba, ties kuria riebūs katinai stabteli“, – kalbėjo V.Landsbergis.
„Ar esame pasirengę visapusiškai ir iki galo? Tas klausimas atviras kiekvienam, o ypač tokioje šalyje kaip Lietuva, kuriai nuolat grasinama ir primenama, kad ji turi būti sunaikinta. O tam, kuris grasina, niekas neišdrįsta pasakyti, kad tai tu turi būti sunaikintas“, – teigė jis.
„Turime būti pasirengę gyventi daug sunkiau, kad mūsų šalis išliktų“, – pabrėžė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Anot jo, netikėtas Rusijos ir Jungtinių Valstijų suartėjimas pastaruoju metu iškreipė pamatines vertybes, kai einantieji mirti už laisvę peikiami kaip agresyvūs provokatoriai, ir grasinama sunaikinti mažesnių tautų laisvę.
„Lietuva tai yra patyrusi savo skaudžioje praeityje. Ir mums buvo žadama Lietuva be lietuvių arba vergų Lietuva, buvusios savasties vargingas geografinis prisiminimas ir pavadinimas: čia gyveno lietuvėnai“, – kalbėjo V.Landsbergis.
„Tebekovojame už geresnę lemtį, atjaučiame didvyriškai kovojančius kaimynus, manau, tai viena svarbiausių mūsų dabarties gyvenimo dimensijų, bylojanti ir apie mūsų pačių vertę“, – pabrėžė jis.
Pirmasis atkurtos valstybės vadovas tvirtino, kad Europai gresia antrasis Miuncheno susitarimas, kai didžiosios valstybės nulemia mažųjų ateitį šioms už akių.
„Miunchenas arba tautų pardavimas neva dėl didesnio gėrio negu laisvė, jis yra tapęs vergų turgavietės simboliniu vardu. Dabar už vartų stovi Miunchenas 2. Pirkliai nebuvo išvaikyti iš turgavietės, tik jos erdvė neregėtai prasiplėtė. Ar vergai ginsis, toks yra klausimas. Taip pat mums, ar ginsimės vieni, ar kartu su mūsų sąjungininkais, taip pat nesutinkančiais vergauti“, – antradienį kalbėjo V.Landsbergis.
„O jeigu sąjungininkų sumažės? Jeigu tarp jų nebeliks Amerikos? Ir į šį klausimą reikia atsakyti pirmiausia ir kuo anksčiau“, – sakė jis.
„Mantros, kad be Amerikos mes nieko verti, tiesiog pavojingos, neleistinos“, – pabrėžė V.Lansbergis.
1938 metų rugsėjį Miunchene vykusios konferencijos metu Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovai pasirašė susitarimą, kad Čekoslovakija turi perduoti Vokietijai Sudetus ir kitus pasienio rajonus.
Dabar geopolitinė situacija pasikeitė JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui ir siekiant atkurti santykius su Rusija bei ėmus spausti Ukrainą sudaryti taiką neaiškiomis sąlygomis.
1990 metų kovo 11 dieną vadovaujant V.Landsbergiui Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.
Lietuva tapo pirmąja valstybe, pasitraukusia iš Sovietų Sąjungos sudėties.
