„Dabar galime tik dėkoti Dievui, kad viskas išėjo būtent taip – viskas tik į gerą“, – portalui Žmonės.lt juokdamasi sako K.Strolienė.
Be jokios abejonės, krikštynos yra viena jaukiausių ir gražiausių šeimos švenčių. Su tuo sutinka ir K.Strolienė, kurios jaunėliui sūnui Vytautui neseniai suteiktas Krikšto sakramentas. Penktoji K.Strolienės atžala pakrikštyta Kaune. Kristina juokiasi, kad visus savo vaikus krikštijo skirtingose Kauno bažnyčiose, tačiau šįkart nusprendė ilgiai nesiblaškyti. „Šįkart pasirinkome palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnytėlę, esančią prie pat namų. Tai ir nupėdinome pakrikštyti“, – šypsosi ji.
Krikšto sakramentą Strolių pagrandukui Vytautui suteikė kunigas Benas Lyris. Kristina džiaugiasi, kad šis kunigas ceremoniją pavertė kaip niekad jaukia ir nuoširdžia. „Aš labai norėjau, kad būtent Benas Lyris pakrikštytų Vytautą. Buvo tobula ceremonija – jauki, nuoširdi, o ir pamokslas – netipinis, su humoru. Ir pasijuokėme, ir rimtyje pabuvome. Viskas buvo tobulai“,– dalijasi pašnekovė.
Kristina pasakoja, kad mažylis Vytautas, rodos, pats mėgavosi švente – ceremonijos metu buvo ramus ir net nesuverkė. „Apskritai mes jį retai girdime verkiantį, mums su Povilu labai pasisekė. Krikštynų metu Vytautas tiesiog pramiegojo. Žinoma, kelioms akimirkoms prabudo, kai kunigas vandens užpylė, bet ir vėl užmigo“, – atskleidžia laiminga penkių vaikų mama ir kvatodama priduria. – Draugai, stebėdami Vytautą, juokais sakė: „Bijome, kad čia dar ne paskutinis jūsų vaikas. Kai toks ramus, reiškia, ne paskutinis, dar užsimanysite“.
Krikšto sakramentą priėmusiam Vytautui buvo suteiktas antras vardas – Povilas. Kristina juokiasi, kad iki pat lemtingos dienos sūnui krikšto vardo nebuvo sugalvoję, o šis į galvą atėjo tik paskutinę minutę. „Kai tik paklausė kunigas, tai ir pasakiau, kad bus Povilas. Vyras apsidžiaugė, sakė: „O, fainai“, – juokiasi prisiminusi.
Mažylio Vytauto krikšto tėčiu tapo Povilo vaikystės bičiulis, o krikšto mama – Kristinos draugė. „Mes turime tokią tradiciją pasiskirstyti, kad vienas krikšto tėtis iš Povilo pusės, o kitas – iš mano. Mums labai faina, kai susirenka skirtingos šeimos, skirtingi žmonės. Kadangi mūsų giminė maža, pirmų vaikų krikšto tėvais tapo giminaičiai, o po to sekė gerų draugų eilė. Vytauto krikšto tėvais pasirinkome draugus, kurie dar neturėjo krikšto vaikų“, – svarbaus pasirinkimo užkulisius atskleidžia verslininkė.
Iškart po jaukios ceremonijos Stroliai kartu su būriu svečių išvyko švęsti į Kristinos ir Povilo bičiulių restoraną. „Čia mes švenčiame kone visas šeimos šventes. Jau tapo tradicija“, – šypteli pašnekovė.
Anot Kristinos, penktos atžalos krikštynas palydėjo siautulingos linksmybės, o pati šventė truko kone tris dienas. „Kai suvažiavo bičiuliai iš Didžiosios Britanijos, tai visa šventė iš restorano persikėlė į mūsų namus ir tęsėsi kone iki pirmadienio. Kitą kartą teks iškart planuoti trijų dienų šventę“, – kvatoja ji.
Tiesa, šiandien, prisiminusi sūnaus krikštynas, K.Strolienė juokiasi, kad šventinę dieną nestigo streso – pirminiam vakarėlio planui nebuvo lemta išsipildyti.
„Prieš pat šventę restorane organizatorė pranešė, kad pradingo atlikėjai – vedėjas su didžėjumi. Įsivaizduokite, sėdi 40 svečių, o visa programa tiesiog byra! Pradėjome savais kanalais ieškoti muzikantų, kas tik kokių idėjų turėjo. Radome du vaikinus, kurie kaip tik tuo metu vyko iš Pažaislio vienuolyno. Tai buvo akordeonu grojantis Vytenis Danielius ir nuostabus operos dainininkas Gytis Murauskas. Kai jie pradėjo groti ir dainuoti, tai nemoku pasakyti… Taip nuostabu buvo! Visi svečiai sakė, kad viskas išėjo į gerą – klausėmės puikios muzikos, šokome iki pirmos valandos nakties… Muzikantai ir klasikinės muzikos kūrinius atliko, o po to ir estrados dainas sudainavo… Tikrai tik galima pasidžiaugti, kad iš pradžių tiek streso kėlęs įvykis galiausiai suteikė tiek daug džiaugsmo“, – portalui Žmonės.lt apie gražią šventę pasakoja K.Strolienė.
Fotogalerija:
