Klaipėdos universitete ji – viena geriausių studenčių, scenos užkulisiuose – viena taktiškiausių vadybininkių, jos planai svyruoja nuo kulinarinės knygos rašymo iki darbo Holivude, o likimas dar pakišo galimybę tapti YVOS grupės lydere... Mažoji Natalijos Zvonkės sesutė, rodos, ėmė ir užaugo.
„Viską turiu padaryti šimtu procentų“, „išspausti iš savęs tiek, kiek galiu“, – ne kartą teko girdėti iš jos lūpų. Praėję metai Kristinai buvo sėkmingi: ji pasiekė visus tikslus, kuriuos buvo iškėlusi, įskaitant sulieknėjimą, bakalauro diplomą, pratęstas magistrantūros studijas Klaipėdos universitete ir erotinę fotosesiją žurnalui „Playboy“. Apie šeimos kūrimą ji dar nemąsto, užtat karjeros planų – daugybė: „Niekaip negalėčiau sėdėti namie ir būti vien graži žmona.“ Panašu, kad siekis visada būti tobulai irgi įtrauktas į jos tikslų sąrašą.
Fotografai tvirtina, kad esi kone vienintelė Lietuvos pramogų pasaulio mergina, kurios nuotraukoms nereikia fotošopo. Per keletą metų sugebėjai atsikratyti penkiolikos kilogramų, o paslaptimi, kaip tai padarei, girdėjau, su niekuo nenori dalytis?
Jokios paslapties čia nėra! Gaunu daugybę laiškų, žmonės į mane kreipiasi per socialinius tinklus klausdami to paties patarimo – kaip sulieknėti? Visiems atsakyti negaliu, todėl sumaniau parašyti knygą apie mitybą – ir taip užsidegiau ta mintimi, kad naktimis sapnuoju, kaip ji turėtų atrodyti!
Knyga nebus vien apie salotų lapus? Žiūrėk, net šokoladą su manimi valgai...
Ir kepsnį suvalgau! Ir mamos cepelinų retsykiais neatsisakau. O lieknėjimo paslaptis perkandau studijuodama mėgstamą dalyką – visuomenės sveikatą.
Vadinasi, dietos yra beveik tavo profesija?
Atvirkščiai, žodis „dieta“ man yra tabu. Tiesiog išmokau sveikai maitintis: valgau viską, bet nedidelėmis porcijomis, atidžiai renkuosi produktus. Man keista, kai žmonės renkasi gerus, kokybiškus drabužius, o į skrandį kiša bet ką, lyg būtų šiukšlių dėžė. Maisto produktų parduotuvėje praleidžiu labai daug laiko: skaitau viską, kas parašyta etiketėse. Draugai to nekenčia, nes prie lentynų galiu užtrukti ir dvi valandas. Ne tik E raideles skaičiuoju: domiuosi, iš kur prekybos tinklai atsiveža prekių, kokie produktų išgavimo ir apdorojimo būdai. Mėgstu apsipirkti ūkininkų turguje, turiu „savo“ pardavėjų, kurie pasako, kas šviežiausia. Šiemet net įkalbėjau tėvus auginti porą kiaulių – turės skanios mėsytės, duos ir mums su Natalija...
Aha, mėsytė – jums, o kiaules auginti jiems reikia!
Bet jie pernelyg neprieštarauja (juokiasi). Patys pripažįsta, kad valgyti „savo“ kotletuką ar kepsnį – visai kas kita, nei fabrikinį.
Žodis „dieta“ man yra tabu. Tiesiog išmokau sveikai maitintis: valgau viską, bet nedidelėmis porcijomis, atidžiai renkuosi produktus.
Visos įžymybės dabar vaikšto į turgus ir derina maisto produktus, bet retai pavyksta be vargo numesti penkiolika kilogramų...
Ir aš tai padariau ne iškart. Mano kilogramai nedingo per pusmetį – tai penkerių metų studijų rezultatas.
Jūsų kurse turėtų mokytis vien manekenės ir gražuolės!
Taip ir yra – dauguma mūsų merginų per tuos metus labai išgražėjo! Pirmieji metai man buvo sunkūs, nes nežinojau maisto derinimo principų, bet dabar viskas aišku. Mėsą valgau su salotomis, vietoj kiaulienos dažniau renkuosi jautieną. Gyvūninius riebalus keičiu augaliniais, tokių dalykų kaip majonezas ar kečupas išvis nevartoju. Skanu svogūną su morka pasikepti sviestuke, bet kvapniame aliejuje – kur kas sveikiau. Ir netiesa, kad sveikas maistas – neskanus: draugai, paragavę mano gaminto, tvirtina, kad jis skanesnis nei restorane. Anksčiau kartais jausdavausi nedarbinga, trūkdavo energijos, o dabar jos turiu tiek, kad, atrodo, galva nuo idėjų sprogs (šypsosi).
Jei per penkerius studijų metus svoris pamažu krito, kas bus dar po penkerių? Kas iš tavęs liks?
Jis pats krito, bet vieną dieną sustojo ir jau senokai yra stabilus – 52 kilogramai. Mažiau sverti jau nenorėčiau: dabar idealu, ir man patinka, kaip dabar atrodau.
Nuo to laiko, kai atėjai į YVĄ, labai pasikeitei?
Labai. Viskuo... Į grupę buvau įmesta netikėtai: 2004–ųjų žiemą, prieš pat kalėdinio TV3 koncerto filmavimą, iš YVOS išėjo viena šokėja. Sėdėjau kambary ir ruošiau pamokas, įėjo Natalija ir pareiškė: „Žinai, rytoj su mumis lipsi į sceną ir šoksi.“ Kai mano sesuo ko nors užsimano, jos nesustabdysi... Pasirašiau tai avantiūrai. Per naktį persiuvome drabužius, išmokau šokį. Rytą nuėjau į mokyklą, o vakare atsidūriau filmavime. Nebuvau mačiusi didelės scenos – tiesa, kadaise dalyvavau „Dainų dainelėje“, bet tai mažai padėjo... Tačiau viskas pavyko gerai. Taip tapau YVOS dalimi.
Užaugai ir subrendai scenoje?
Išmokau ne tik pasistaipyti: įgijau ir vadybos, komunikacijos žinių. Neseniai savaitę praleidau Azerbaidžane, kur vykti paskatino Egmontas Bžeskas, davęs reikiamų kontaktų. Ten derinau grupės vaizdo klipo filmavimo detales, tariausi dėl koncertų, galimybės padirbėti prie keleto projektų Holivude. Jaučiuosi tos srities profesionalė. Žinau, kaip geriau prieiti prie žmogaus, kaip maloniai išreikalauti to, ko man reikia. Stengiuosi neapkrauti Natalijos organizaciniais YVOS rūpesčiais: juk ji laukiasi, jai reikia pasimėgauti naujais džiaugsmais.
Stengiuosi neapkrauti Natalijos organizaciniais YVOS rūpesčiais: juk ji laukiasi, jai reikia pasimėgauti naujais džiaugsmais.
Iki šiol lengvai susitaikydavai su tuo, kad tu tik... Natalijos sesuo? Na, tarsi dailus jos šešėlis?
Taip, žodis „šešėlis“ mane ilgai persekiojo (juokiasi). Bet dėl to nekėliau triukšmo – nesiekiau grupėje užimti kokios nors aukštesnės pozicijos. Man ir taip buvo gerai: buvau moksleivė, kuriai koncertai – tik įdomi avantiūra. O dabar jaučiuosi subrendusi ir nebijau iš Natalijos perimti pagrindinio mikrofono. Esu jai dėkinga, kad taip patikliai perdavė estafetę, kad pasikliovė mano jėgomis. Tai jos dešimties metų darbas, dėl kurio teko kovoti nagais ir dantimis, kuriam atiduota daug sveikatos ir jėgų. Tai tarsi jos kūdikis... Ir dabar jis perleidžiamas man.
Bet ar tu jai atiduosi tą kūdikį, kai ateis laikas? Grąžinsi estafetės lazdelę?
(Juokiasi.) Mudvi su Natalija niekada nekonkuravome – nei scenoje, nei gyvenime. Net vyrai mums patinka skirtingi: skonis šiuo klausimu kardinaliai skiriasi! Užtat mes – puikios partnerės. Negali būti nė kalbos, ar aš jai kažką grąžinsiu, – tikrai nekils jokių pykčių. Ji dėl to nesibaimina: atvirkščiai, stumia mane į priekį, kad tik nesudvejočiau. O pati iš atokaus kampo stebi, kas vyksta... Kai ji pagimdys ir grįš į grupę, gal net bus lengviau: mudvi mokėsime pasidalyti darbus, viskas vyks greičiau ir geriau.
Ar, tapus žinoma mergina, tau prireikė storos odos?
O taip. Pernai dalyvavau erotinėje „Playboy“ fotosesijoje ir sulaukiau daugybės komentarų, tačiau visai dėl to nesigailiu. Stengiuosi atsiriboti nuo pašalinių replikų ir eiti savo vaga. 2010–ieji man buvo permainų ir naujovių metai: taip nutinka, kai dirbi dirbi, o paskui skini vaisius. Jau pavyko įvykdyti visus tikslus, kuriuos iki šiol buvau išsikėlusi, dabar galiu kurti naujas svajones.
Kažką gavai, bet kažką ir praradai: scena ką nors atėmė iš tavo paauglystės ir jaunystės?
Kad gautum, turi atiduoti. Atidaviau savo laiką, kurį galėjau praleisti su draugais. Gimtadieniai, mokyklos vakarėliai, pasilinksminimai klubuose, Naujieji metai – visa tai buvo parduota. Aišku, liūdna būdavo sakyti geriausiai draugei, kad neateisiu į jos gimtadienį, nes tą dieną man – koncertas Mažeikiuose... Bet pripratau prie to, kitokio gyvenimo neįsivaizduoju. Tėvus ir senelius aplankau, kai tik galiu, o vakarėlių stygių kompensavo koncertai. Draugus juk galima pasikviesti ir į tą klubą, kuriame koncertuoji... Žmonės, kurie mane myli, tai supranta.
Nemainytum tų metų į paprastos merginos, apie kurios kiekvieną krustelėjimą nerašo klubas.lt, jaunystę?
Nemainyčiau (juokiasi). Nieko nesigailiu. Jei laiko mašina sugrąžintų atgal į šešioliktuosius metus, vis tiek nueičiau į tą kalėdinį TV3 koncertą, nuo kurio viskas prasidėjo...
Mudvi su Natalija niekada nekonkuravome – nei scenoje, nei gyvenime. Net vyrai mums patinka skirtingi: skonis šiuo klausimu kardinaliai skiriasi! Užtat mes – puikios partnerės.
Artimų santykių su vaikinais sceninė veikla nė karto nesuardė? O gal juos kaip tik įkvėpė tavo žinomumas?
Vargu: pirmasis mano vaikinas buvo kaimynas iš dešimto aukšto, jam žinomumas nerūpėjo. Kai išvažiavau studijuoti į Klaipėdą, mus išskyrė atstumas, bet iki šiol palaikome labai gerus santykius. Jis – iš tų žmonių, kuriems galiu bet kada paskambinti.
Čia jūsų giminės bruožas – gražiai sutarti su buvusiais?
Tikriausiai (juokiasi). O gal man tiesiog pasisekė: kelyje visada pasitaikydavo vaikinų, kurie suprasdavo mano veiklą.
Tikrai nė vienam nebuvo keista ar neįprasta šalia turėti žinomą merginą? Ir neliūdna, kad savaitgaliais jos greta nėra?
Antrasis vaikinas atsirado Klaipėdoje: ir jis mane puikiai suprato, nes turėjo draugų iš pramogų pasaulio. Savaitgalius praleisti atskirai – ne didžiausia problema: didesnių pridaro interneto portalai, skleidžiantys visokių vėjų. Vos pasisveikinu su kuo nors – tuoj skaitau, kad mes su tuo vyru esame pora. Kaip tai paaiškinti tikrajai porai? Viešumas pridaro žalos: net jei antroji pusė tave supranta, artimi jos žmonės gali nesuprasti. Bet didelių kivirčų su tuo vaikinu nepatyriau. Labai svarbu, kad antroji pusė mane palaikytų, duotų patarimą, kai man to reikia.
Tada kodėl to vaikino nebėra šalia tavęs?
Tiesiog mūsų keliai išsiskyrė. Gal kai kuriose situacijose jam pritrūko ryžto... Vyrams būti su manimi nelengva, nes turi atlaikyti spaudimą. Bet su juo mes taip pat likome draugai.
Tikriausiai dažniau tu palieki vaikinus, negu jie tave?
Dažniausiai mano meilės reikaluose nutinka taip, kad abu gražiai suprantame, jog kažkas tarp mūsų nebe taip. Kaip kiekviena moteris, pasvajoju apie gražią šeimą. Jei suabejoju, ar noriu su tuo žmogumi kurti kokius nors planus, kam tęsti santykius, vedančius į niekur?
Tau yra tekę patirti išdavystę?
Taip. Kai tai patiri savo kailiu, supranti, kaip aštru. Bet kiekviena nuoskauda ar nusivylimas padeda auginti storą odą, ar ne?.. Ir taip pamažu išmokstu nekartoti klaidų.
Ko nekartoti? Nesirinkti tam tikrų savybių turinčių vyrų? Neįsimylėti žinomo žmogaus, nes tai nepatikima?..
Galiu daug kalbėti: rinktis žymų ar nežymų... Bet kai pamatau žmogų ir suveikia chemija, visos nuostatos griūva tarsi kortų namelis. Tada nieko aplink nematau, tik jį. Kad ir ką tada sakytų artimiausi žmonės – „jis ne tau“, „kažkas ne taip“, nieko negirdžiu... Iš svetimų meilės klaidų nepasimokysi – jas reikia išgyventi pačiai. Bet neturiu sau didelių priekaištų: žiaurių klaidų meilės srityje nepridariau, niekada nesimėčiau tarp vyrų, mano draugystės buvo ilgalaikės ir gana stabilios. Klaipėdietis buvo paskutinis rimtas mano vaikinas, o nuo to laiko... Žinoma, pasitaiko kokių nors simpatijų.
Girdėjau, neseniai susidūrei su dilema: kaip iš dviejų potencialių mylimųjų išsirinkti vieną?
Tai ir sakau: būna tų simpatijų (juokiasi). Gaunu daug meilių žinučių ir laiškų: socialinėse svetainėse tokių pasitaiko, kad ohoho... Bet per daug dėmesio į tai nekreipiu ir į pasimatymus su internautais nevaikštau. Randu kitų būdų susipažinti su žmonėmis – ne tik savo darbo aplinkoje, bet ir, pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvėje!
Vyrus sudomina prie lentynos rymanti blondinė, įsigilinusi į produktų etiketes?
Ko gero (juokiasi). Sykį taip nutiko renkantis varškės sūrelį... Kodėl gi ne?
Kita vertus, juk iš tiesų tu visai nesi naivi blondinė...
Kartais ir pačiai norisi griauti susidariusį įvaizdį. Mokyklą ir universitetą baigiau beveik dešimtukais, magistrantūroje esu grupės seniūnė. Bet kartu nepamirštu, kad priklausau grupei YVA. Nepuoselėju rimtuolės įvaizdžio, nes esu ne operos atlikėja, o populiarios, skandalingos grupės narė. Turiu šlamėti ilgomis blakstienomis, seksualiai rengtis, gundyti publiką. Nuo skandalų vis tiek nepabėgsiu – ir net nebėgu.
Klausimas vien iš smalsumo: ar kada bandei sužinoti savo intelekto koeficientą?
Ne. Vargu ar jis tiksliai atskleidžia protinius gebėjimus... Bet gera idėja – kada nors dėl įdomumo atliksiu testą. Tada galėsiu išdidžiai įsirašyti tą skaičių prie savo pavardės feisbuke (juokiasi).
Vietoj krūtinės, liemens ir klubų matmenų?
Tai kad ir jų nežinau (kvatoja)! Žinau tik savo drabužių dydį, nes pastaruoju metu jis nemenkai pasikeitė: anksčiau dėvėdavau 38 dydžio, dabar – 36 ar net 34. Savo formomis esu tikrai patenkinta.
Niekada negalvojai dalyvauti grožio konkurse – kokiame nors „Mis Lietuva“?
Į Mis Lietuvos titulą jau negalėčiau pretenduoti, nes esu nusifotografavusi „Playboy“. Dėl tos pačios priežasties tikriausiai negalėčiau kandidatuoti ir į prezidento postą – apsinuoginimas tam nepritiktų (juokiasi). Teks kaip nors apsieiti be šių titulų. Daug kas klausia, kodėl neišbandau modelio darbo, bet nežinau, ar mane tai vežtų. Pasiūlymų buvo, bet kol kas nesusigundžiau. Nenoriu blaškytis – man labiau patinka susikoncentruoti į vieną veiklą.
Iš pamąstymų apie vaikinus reikėtų suprasti, kad dabar oficialiai esi viena?
Oficialiai – taip (šypsosi).
O istorija su prodiuseriu Andriumi Broku?..
Žiniasklaidos išpūstas burbulas. Pabendravome kokiame nors vakarėlyje, ir kažkam pasirodė, kad mes pora... Andrius – vedęs, mus sieja darbo reikalai. Jis – profesionalas, padėjo man ir Azerbaidžane: kai reikia pagalbos, visada galiu su juo pasitarti.
Kažkada esi prasitarusi, kad ateityje stengsiesi nuslėpti antrąją pusę nuo žiniasklaidos. Taip ir darai?
Na... Negaliu konkrečiai pasakyti, kad turiu antrąją pusę. Sakykime, šiuo metu esu susižavėjusi.
Natalijos namuose Klaipėdoje, kur dabar dažniausiai gyveni, vonios kambaryje guli vyriškas skustuvas?
Guli... Bet ką žinai, kas ten jį paliko (juokiasi)?
