Buvimas ant vandens ramina, atpalaiduoja, pravalo mintis. O kartu padeda geriau pažinti apylinkes – juk vaizdas iš upės ar ežero gerokai skiriasi nuo to, ką akys mato nuo kranto.
Daugiau nei prieš dešimtmetį už Atlanto populiarėti pradėjęs irklenčių sportas vis giliau šaknis leidžia ir Lietuvoje. Dar prieš trejus metus ant lentos ežero viduryje stovintis, irklo įsikibęs plaukikas atrodė panašus į keistuolį nesusipratėlį, o šiandien toks vaizdas anaiptol nebestebina – ežerais ir upėmis kasdien plaukioja dešimtys vandens sporto mėgėjų.
Žodis SUP – taip sutrumpintai vadinasi irklavimas stovint (Stand Up Paddling, – angl.) – vis dažniau girdimas smagiai laiką leisti mėgstančių žodyne.
Pasupinti nusprendė ir šokėja Kristina Tarasevičiūtė. Saulėtą vasaros dieną ji pasiryžo stoti ant irklentės ir išbandyti save 10 kilometrų trasoje plaukiant Nerimi.
Atstumas, rodos, nemenkas, tačiau pusantros valandos ir vuolia – atkarpa įveikta. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Visokius plaukimus ir pasiturškimus vandenyje Kristina vadina ne pramoga, o prabanga. Tai šokėjai vienos smagiausių atrakcijų, tačiau neretai dėl laiko stokos ir įtempto darbo grafiko maudynėmis ir buvimu ant vandens tenka mėgautis rečiau, nei norėtųsi.
„Baseinai, vanduo, jūra – mano mėgstamiausias laisvalaikio praleidimo būdas. Tačiau šiuo klausimu esu visiškai neįdomi – nieko netradicinio ar ekstremalaus nesu bandžiusi. Labai smalsu“, – dar prieš lipdama į vandenį su nekantrumu linksmai kalbėjo Kristina.
Drauge su Žmonės.lt žurnalistais ji atvyko į Valakampių paplūdimį. Tai viena populiariausių vietų startui. Tačiau vietą galima pasirinkti pagal individualius poreikius – ši trasa ideali norintiems plaukti ilgesnį laiką.
Tuo tarpu kam šis atstumas atrodo per didelis – dažniausiai savo kelionę pradeda prie 2-ojo Valakampių arba nuo pusiaukelėje esančio Žirmūnų paplūdimio. Tuomet plaukimo trukmė sutrumpėja perpus ir atkarpą iki prie Baltojo tilto esančio finišo pavyksta įveikti kone per 40 minučių.
Pramogą padėjęs organizuoti goSUP.lt instruktorius Karolis pakvietė drauge padaryti apšilimo pratimus – irklentes teko prisipūsti patiems. Visa tai ne šiaip sau. Išjudinti raumenis čia kaip ir prieš bet kokį sportą – labai svarbu.
„Nežinau, kur einu ir kam čia pasiryžau, tačiau labai noriu. Bijau tik vieno – kad atlaikytų sąnariai“, – juokėsi tiesiai iš šokių treniruotės irkluoti atvykusi Kristina.
Iš tiesų bijoti čia nėra ko. Pasak instruktoriaus Karolio, plaukti irklente gali absoliučiai kiekvienas nepriklausomai nei nuo amžiaus, nei nuo fizinio pasirengimo.
„Vienintelis dalykas, dėl ko žmogus gali jaustis nejaukiai – jei visiškai nemoka plaukti. Tačiau nukristi nuo irklentės nėra taip paprasta, be to – norintiems duodame saugos liemenes, o ir pati irklentė tvirtinasi prie kojos, jos pamesti nepavyks. Plaukti yra saugu, galima ir dvejų metų vaikutį pasisodinti ant irklentės priekio. Svarbiausia – tinkamai pasirinkti vandens telkinį“, – sakė jis.
Plaukti galima visur: pradedantieji dažniausiai renkasi ežerą, marias, norintys daugiau dinamikos – upes, o aštresnių pojūčių mėgėjai išbando irklavimą ir jūroje.
Tačiau vienas smagiausių ir populiariausių plaukimų – Nerimi, ją pirmam kartui pasirinko ir Kristina. Upė nėra labai srauni, todėl puikiai tinka ir debiutuojantiems.
Pirmos minutės ant irklentės reikalauja pastangų išmokti kontroliuoti lygsvarą, tačiau kelios akimirkos ir išstovėti tampa nebesunku. Irkluoti galima klūpint, galima sėdint, esant ekstremaliai situacijai ar pametus irklą – gulint ant pilvo ir iriantis rankomis, tačiau smagiausia ir įdomiausia – stovint.
Stebėti Vilnių iš upės vidurio – vienas malonumas. Šalia – miškai, pievos, kažkur – gatvės. Kažkas krante praeina, pravažiuoja, kažkas žvejoja, deginasi, romantiškai šnekučiuojasi, bučiuojasi. Praplauki, pamoji kitam ranka, susišauki klausdamas, kas geresnio krante, o kas... vandenyje.
Plaukiant nuo 2-ojo Valakampių paplūdimio pirmoji dalis atkarpos – itin žalia. Rodos, sunku net patikėti, kad esi mieste. Aplink vien medžiai, ramu, paukščiai čiulba, primerki akį į veidą šviečiančia saulei.
Tuo tarpu įveikus pusę atstumo vaizdas kardinaliai pasikeičia. Padaugėja tiltų, krūmynus keičia namai, bažnyčios. Galiausiai atsiveria Gedimino pilis – vaizdas užburia. Beje, priartėjus prie jos tenka iš naujo prisiminti, kad plauki – būtent čia į Nerį įteka Vilnelė ir upės srovė tampa gerokai stipresnė.
Truputis adrenalino, bet viskas gerai – pusiausvyra vietoje, tik tempas greitesnis. Dar kilometras ir pusantros valandos meditacija baigiasi. Prie Baltojo tilto tenka sukti irklentę į šoną – finišas pasiektas.
Kokie įspūdžiai? „Be galo geri ir gražūs, – sakė Kristina. – Gaila tik, kad miesto centrą praplaukėme taip greitai, kad net nesitikėjo. Norisi dar!”
Sunkiausia jai buvo manevruoti, tačiau ji juokėsi – tobulėti dar yra kur, todėl irklavimą stovint teks būtinai išbandyti darkart.
„Plaukiant aplanko labai įdomus jausmas. Rodos, esi mieste, tačiau tą miestą matai visai kitu kampu, visai iš kitos pusės. Matai, kaip iš apačios atrodo tiltai, kas po jais kabo. Įdomių vaizdų pilna ir pakrantėse. Žmonės mano, kad jie yra nematomi, tačiau negalvokite, kad pakrantėse galima daryti viską“, – viename krante pastebėjusi suaugusiųjų žaidimais užsiimančią nuogalių kompaniją sakė Kristina.
Šokėja net neabejoja – tai anaiptol ne paskutinis jos pairklavimas. Kartoti norėtųsi dar ir dar kartą.
Sparčiai populiarėjanti pramoga mėgstama dėl daugelio priežasčių. Tai ir sportas, ir puiki meditacija. Vienvietėmis bei didesnėmis, keletą žmonių talpinančiomis, irklentėmis galima plaukioti upėmis baidarių maršrutais, ežere, mariose ar net jūroje.
Ant irklentės galima daryti jogos ir fitneso pratimus. Be to, pasirūpinus tinkama apranga, plaukti galima ištisus metus. Pripučiamas irklentės patogu supakuoti, lengva transportuoti.
Daugiau informacijos apie irklavimą stovomis rasite čia.
TAIP PAT SKAITYKITE: Monika Linkytė pirmąkart skrido balionu: dainos danguje, ekstremalus nusileidimas, degantys plaukai