„Aš pavargstu nuo tos visos kalėjimo atmosferos. Aš tikrai nesu Fidelio (Fidelio Castro, buvusio Kubos prezidento) režimo entuziastas, esu pakankami stiprus antikomunistas. Man baisiai gaila, kad tokia situacija toje šalyje yra susiklosčiusi. Kai aš pabūnu 2-3 dienas toje aplinkoje, kur nieko neįmanoma gauti, kur niekas nieko neturi, kur tas skurdas, kur nėra interneto.... Tai mane slegia“, – Žinių radijo laidoje „Prie pietų stalo“ pasakojo fotomenininkas.
Dėl to M.Jovaiša į Kubą kartais nusiveža kurį nors savo vaiką – taip jis geriau jaučiasi. Su visa šeima ten persikelti jis tikrai neplanuoja: „Ten maistas yra labai skurdus, gyvenimo sąlygos varganos. Kai važiuoji ten dirbti, gali susitaikyti su daug visokių nepriteklių. (..) Ten toks dušas momentinio pašildymo, kur amžinai saugiklis iššauna – galvoji, ar ta elektra tavęs nenutrenks; našlaitėliškos patalynės; kondicionieriai, birbiantys visą naktį – tu negali jo išjungti, nes naktį 26-28 laipsniai.“
M.Jovaiša sako pasirinkęs Kubą fotografijų iš paukščio skrydžio projektams dėl to, kad daugelis žino, kur ta šalis yra.
„Kuba kaip prekės ženklas yra labai stiprus ir atpažįstamas. Tai geras „brandas“, – kalbėjo jis. Projektą įsiūbuoti vis dėlto nebuvo taip lengva. Fotomenininkas pasakojo, kad darbai pasistūmėdavo tik kai jis nuvykdavo į Kubą – internetu ar telefonu reikalai nebuvo sprendžiami. Pasak M.Jovaišos, Kubos pareigūnai darbams pagreitinti nelaukė iš jo kyšio: „Ten nėra tokia grobuoniškai korumpuota šalis, kaip galima būtų pagalvoti. Ten tiesiog visi bijo priimti sprendimą, yra be galo centralizuotas valdymas, viskas keliauja tiesiai aukštyn pas dėdę Raulį ir Fidelį. Niekas negali padėti savo parašo, visi bijo prarasti darbo vietą ar galvą.“
Po trejų metų tokio darbo, fotomenininkas sako supratęs, kad užbaigti šį projektą yra jo garbės reikalas. Jis žada ne tik fotografijų knygą su Kubos vaizdais iš lėktuvo, bet ir atsiminimų knygą, kaip jam klojosi projekto įgyvendinimas.
Marius Jovaiša yra fotografas, keliautojas, dokumentinių filmų autorius, išgarsėjęs fotografijų albumu „Neregėta Lietuva“.