Ar jūs, ar dažnai valgote cepelinus? Savo nuomonę galite išreikšti žemiau esančioje Žmonės.lt apklausoje.
„Apie cepelinus mes kalbame daug. Vieni sako, kad tai yra sovietinis maistas, o ne mūsų lietuviškas paveldas, kad jis nieko nevertas. Tačiau cepelinai jau daugiau nei 50 metų yra labai įprastas mums maistas. Tiesa, iš pradžių jie buvo vadinami bulviniais virtiniais“, – teigė „Forto dvaro“ surengtoje cepelinų degustacijoje apsilankiusi KPF vadovė.
 |
| Renginio akimirka |
Žodis cepelinai buvo pradėtas vartoti apie 1930 metus, tačiau štai Žemaitijoje jie iki šiol yra vadinami kleckais. Jie taip pat yra kitokios formos – apvalūs ir plokštesni.
„Tradiciniai cepelinai yra sovietinių valgyklų cepelinai, kuriems vartojamos paprastos bulvės, kurios dabar yra dar „patobulintos“ įvairiais priedais, mėsa tokia, kokia yra, o ne speciali, dėl to tie cepelinai ir atrodo nekaip ir jų suvalgius savijauta yra prasta“, – apie prastą cepelinų paruošimą kalbėjo B.Imrasienė.
Gaminant cepelinus taip pat yra labai yra labai svarbus yra įdaro ir padažo derinys. „Prie žemaitiškų cepelinų yra patiekiamas kastinys. Aukštaitijoje yra varškės padažai, Suvalkijoje ir Vidurio Lietuva yra populiarūs sviesto padažai, kadangi ten daugiau valgoma varškės. Skiriasi ir spirgučių padažai. Tikri tradicini suvalkietiški lašinukai yra gerai parūkyto kvapo, Aukštaitijoje lašinukai rūkomi daug karščiau, todėl jų skonis visiškai kitas. Žemaitijoje lašinukai kabodavo kamine tol, kol juos suvalgydavo. O Dzūkijoje buvo sūdytų lašinukų, nes nebūdavo rūkytų“, – apie kulinarines cepelinų subtilybes pasakojo KPF vadovė.
 |
| Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Ramūnas Giraitis |
Jos kolegė KPF ekspertė etnologė Gražina Kadžytė pabrėžė, kad kalbant apie lietuvišką kulinarinį paveldą apsiropoti tik cepelinais. „Turime labai daug gražių, bet pamirštų dalykų. Nori nenori, daugelis dalykų ateina ir jei prigyja, jie turi teisę būti. Tie patiekalai turi būti prisijaukinami ir gaminami taip, kad būtų pavyzdžiu. Štai todėl cepelinai tapo mums įprastu dalyku“, – toliau kalbą apie lietuvišką virtuvę tęsė G.Kadžytė.
Kulinarinio paveldo fondo darbuotojos taip pat paaiškino, kodėl į kai kuriuos cepelinus yra dedamas peletrūnas. Pasirodo, jei į cepeliną dedame mėsos ir/ar varškės įdarą, peletrūnas padeda mūsų skrandžiams šį maisto derinį lengviau suvirškinti. Tokią pačią funkciją atlieka ir diemedis, šalavijas. Jei įdarome tik varške, galime dėti mėtų, petražolių ar kitų žolelių.
B.Imbrasienė taip pat perspėja šeimininkes, niekuomet į padažą nedėti aliejaus. „Aš įsivaizduoju užsieniečių reakciją į tokius riebalus. Tai ir neskanu, ir pavalgius sunkumas atsiranda“, – teigia KPF vadovė.
Kulinarijos paveldo fondas taip pat atliko apklausą, kurios metu išsiaiškino, kokiomis progomis lietuviai ant stalo deda cepelinus. Kadangi Kalėdos ir Velykos turi savo tradicinius patiekalus, cepelinai ant mūsų stalo atkeliauja per Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios dienų minėjimus. Tuomet, turėdami daugiau laisvų dienų, lietuviai susiburia šeimomis ir verda cepelinus.
Ar jūs, ar dažnai valgote cepelinus? Savo nuomonę galite išreikšti žemiau esančioje Žmonės.lt apklausoje.
 |
| Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Renginio akimirka |
