 |
| Rosita Čivilytė |
Rosita Čivilytė: „Man, kaip bebūtų keista, patinka A.Mamontovas, jį laikau pavyzdingu atlikėju, nes jo kūryba ir asmenybė daro jį įdomų. Man taip pat patinka „Saulės kliošas“, o užsieniečiai, manau, tikrai suprastų grupę „Antis“, jų tekstus. Šiaip viskas priklauso nuo paties klausytojo – vieni ieško balsų, kiti teksto, treti – gero ryšio tarp balso ir teksto. Dar paminėčiau grupę „Bix“, nes, kaip ten bebūtų, tai irgi Lietuvos pasididžiavimas. Pagal savo kartelę, atsižvelgdama į vokalinius sugebėjimus, dar išskirčiau Jurgą Šeduikytę, Rūtą Ščiogolevaitę. Iš vyrų norėčiau paminėti Česlovą Gabalį, kuris yra labai universalus atlikėjas, galintis būti visoks. Mes dar daug negirdėję, ką jis sugeba iš tiesų, nes jis priverstas dainuoti tai, ką diktuoja mūsų rinka. Iš tiesų dabar jau auga nauja, visiškai kitokių atlikėjų karta.“
 |
| Džordana Butkutė |
Džordana Butkutė: „Man autoritetų autoritetas yra Andrius Mamontovas, nes jis ne tik dainuoja ir groja, bet apskritai yra tikras menininkas, visuomenės veikėjas, darboholikas – dėl to jį ir gerbiu. Taip pat paminėčiau Egidijų Dragūną, kuris po tiek metų tylos sugebėjo grįžti su trenksmu. Paauglystėje dievinau „Hiperbolę“ ir „Antį“, o dabar labai daug tokių atlikėjų, kurie greitai pasirodo ir taip pat greitai dingsta, nesugeba scenoje net metų išsilaikyti. Padainuoja vonioje ir jau susigalvoja, kad bus dainininkas, juk ir prie stalo žmonės susėdę padainuoja, bet nevadina savęs dainininkais.“
 |
| Rūta Ščiogolevaitė |
Rūta Ščiogolevaitė: „Reikėtų ilgai pagalvoti, nes vaikystėje visiškai neklausydavau lietuviškos muzikos. Užaugau su kitokia muzika – klausydavau tėčio plokštelių kolekcijos, tokių atlikėjų, kaip pavyzdžiui, Whitney Houston, Michaelas Jacksonas, „The Beatles“, „The Rolling Stones“. Iš didelės kolekcijos rinkausi tai, kas man patiko ir labai džiaugiuosi, kad vaikystėje turėjau tokią galimybę. Tėtis taip pat turėjo „Hiperbolės“ įrašų ir man visada atrodė, kad šios grupės dainos – geros, nors pati specialiai jų neklausydavau. Tais laikais populiarią grupę „Antis“ buvau per maža suprasti, nes jų muzika buvo skleidžiama tarsi su tam tikra užduotimi.“
 |
| Violeta Tarasovienė |
Violeta Tarasovienė: „Man imponuoja Sasha Song, nes jis kuria kitokią muziką negu šiuo metu Lietuvoje kuria dauguma atlikėjų. Dabar matosi ryškus visų suvienodėjimas ir supanašėjimas – visi vieno veido, vieno stiliaus. Aš esu tos kartos, kuri klausėsi „Bix‘ų“, „Anties“, bet nebuvau ir nesu jų gerbėja, mes tiesiog neturėjome pasirinkimo galimybių – buvo arba rusiška muzika, arba šios kelios grupės – viskas. Pagarbos verti vyrukai – grupė „InCulto“, nes jie grojo gyvai. Iš šiuo metu grojančių grupių nėra tokios, kuri būtų įstrigusi ir mėgstama, lietuviškos muzikos su vyru klausomės dažniausiai tik tiek, kiek girdime per radiją.“
 |
| Žilvinas Žvagulis |
Žilvinas Žvagulis: „Lietuviškos muzikos etalonu drąsiai galima laikyti „Foje“, nes tai yra aukščiausio lygio pavyzdys. Andrius tikrai aukštai užkėlė muzikos kartelę, turiu visus jo įrašus, ir šiaip labai domiuosi lietuviška muzika. Šiuo metu Lietuvoje yra velniškai daug gabių jaunų atlikėjų, tik daug jų vis kažkur pradingsta, gal todėl, kad mūsų šalyje turime mažą rinką. Kaip vieną iš tikrai vertų dėmesio atlikėjų įvardinčiau Eglę Jakštytę, kuri labai stipriai dirba ir vis tiek sunkiai skinasi sau kelią, o rinkoje išlikti dešimt metų yra žiauriai sunku. Šiaip namuose turiu ir „Bix“, ir „Anties“, ir „Rondo“, ir Stasio Povilaičio plokštelių, apskritai esu lietuviškos muzikos melomanas – perku visą legalią muziką, lentynos namuose net lūžta.“
 |
| Rolandas Mackevičius |
Rolandas Mackevičius: „Yra daug gerų kūrėjų Lietuvoje – žiūrint iš jaunimo pusės, manau, ne man vienam labai patinka elektroninės muzikos atstovas Mario Basanovas, kuriam tikrai puikiai sekasi, o jo muzika – labai kokybiška. Man imponuoja ir užsienyje gyvenančio Karolio Labanausko muzika, taip pat Justinas Jarutis, kurio kūrinio „Freaks on Floor“ besiklausant net sunku patikėti, kad tai – lietuvaičio kūryba. Na, o iš vyresniosios kartos atlikėjų, be jokios abejonės, išskirčiau Andrių Mamontovą ir Marijoną Mikutavičių – jie tikrai užsitarnavę pagarbą.“
 |
| Gabrielius Liaudanskas-Svaras |
Gabrielius Liaudanskas-Svaras: „Išskirčiau Andrių Mamontovą, „Anties“ kolektyvą, „Bix“. Tie žmonės, kurie dirba, stengiasi, tie ir pasiekia rezultatų. Kitaip tariant, tie, kurie dirba dėl muzikos, o ne dėl žinomumo ar pinigų. Pastarieji gaus tik trumpalaikę sėkmę ir pinigus, bet į lietuviškos muzikos istoriją neįeis.“
 |
| Andrius Mamontovas |
Andrius Mamontovas: „Skirtingais gyvenimo periodais skyrėsi ir klausoma muzika. Vaikystėje labiausiai klausydavau Stasio Povilaičio, o paauglystėje – „Hiperbolės“ ir Vytauto Kernagio. Jo akustinį albumą visą mokėjau mintinai. Kai buvau paauglys, apskritai nebuvo neformalios muzikos, o tik tokia, sakyčiau, visuotinai pripažinta tarybinė estrada. Vėliau – atlikėjas Valdas Slabada, kurį pats prodiusavau 1995-aisiais, su juo įrašėme albumą „Kelyje“, kuris iki šiol man labai patinka, absoliučiai nuostabios dainos. Iš naujų atlikėjų – Kazimieras Likša, grojantis grupėje „Karma“ – įdomus, rašo geras dainas ir tikrai turi potencialo. Taip pat įspūdį padarė pernai internetą nusiaubusi GJan (Greta Jančytė, – red.past.) – tie keli jos klipai padaro stiprų įspūdį, turbūt iš angliškai dainuojančių lietuvių atlikėjų mane labiausiai įtikino. Iš elektroninės muzikos kūrėjų, kurių tam tikrus kūrinius mielai klausausi, norisi paminėti Leon Somov ir Mario Basanov.“
