Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas. „Kai geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės, ima silpti centrinis regėjimas. Žmogus pradeda matyti netaisyklingus vaizdus, iškraipytas linijas, objektus didesnius arba mažesnius nei jie iš tikrųjų yra. Taip pat prieš akis gali atsirasti pilka ar juoda dėmė, o skaitant „šokinėti“ raidės, regėjimas nepaliaujamai blogėja“, – ligos simptomus vardija AGDD sritį kuruojanti Lietuvos oftalmologų draugijos narė, Kauno medicinos universiteto akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė.
AGDD pacientų draugijos prezidentė Dalia Marija Žižliauskienė pastebi, kad ligos žinomumui ir ankstyvai diagnozei kliudo klaidingos nuostatos.
Išsivysčiusiose šalyse dėl šios ligos regėjimo netenka daugiau nei 2 proc. vyresnių nei 50 ir daugiau nei 30 proc. vyresnių nei 70 metų amžiaus žmonių. Manoma, kad Lietuvoje toli pažengusia AGDD forma sergančiųjų yra apie 40 tūkstančių. Kasmet šia liga suserga nuo 1,6 iki 3 tūkst. žmonių. Pastebima, kad liga pastaruoju metu turi tendenciją pasireikšti vis jaunesniems žmonėms.
Oftalmologės teigimu, ligos nežinojimas užkerta kelią jos prevencijai. „Susirgti AGDD rizika ypač padidėja sulaukus 50 metų. Tačiau pastebima, kad liga pastaruoju metu turi tendenciją pasireikšti vis jaunesniems žmonėms. Labai svarbu iš anksto imtis priemonių, kad ligos būtų galima išvengti arba bent jau sušvelninti jos pasekmes“, – pasakoja J. Balčiūnienė.
Pasak dr. Jūratės Balčiūnienės, rizikos faktoriai gali būti skirstomi į nemodifikuojamus, tokius kaip lytis, akių spalva, amžius, genetika, ir tuos, kuriuos kontroliuoti galima – mityba, rūkymas, nutukimas, ultravioletiniai spinduliai ir padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. „Siekiant užkirsti kelią ligai, pirmiausia reikia gyventi sveikai. Taip pat klinikiniais tyrimais įrodyta maisto papildų, kurių sudėtyje yra zeaksantino ir liuteino, nauda ligos prevencijai ir progreso sulėtinimui susirgus“, – teigia AGDD sritį kuruojanti Lietuvos oftalmologų draugijos narė.
AGDD pacientų draugijos prezidentė Dalia Marija Žižliauskienė pastebi, kad ligos žinomumui ir ankstyvai diagnozei kliudo klaidingos nuostatos. „Vyresnio amžiaus žmonių suprastėjusį regėjimą įprasta priskirti natūraliam senatvės procesui. Dėl šios nuostatos net neieškoma regėjimo sutrikimo priežasčių, o tiesiog nusprendžiama įsigyti akinius. Pastebėjus vaizdo iškraipymą ar atsirandančią dėmę, akis vertėtų pasitikrinti pas specialistus, kurie apžiūri akių dugną arba fotografuoja specialiomis akių dugno kameromis“, – pasakoja D. M. Žižliauskienė.
Tyrimo duomenimis daugiausia apie ligą girdėjusių – aukštąjį išsilavinimą turintys ir aukštesnes pajamas gaunantys lietuviai. Didžiausias ligos žinomumas Vilniaus mieste, mažiausias – kaime. „Apklausos rezultatai rodo, kad ligos žinomumui ženklios įtakos turi ir galimybė patekti pas oftalmologą. Regionuose labai trūksta specialistų, o ten kur jų yra – vizito laukti tenka ir kelis mėnesius. Ne visi ligoniai gali sau leisti eiti pas specialistą privačiai, todėl nenuostabu, kad neretai liga diagnozuojama tik jai toli pažengus“, – apmaudo neslepia D. M. Žižliauskienė.
Pernai buvo įkurta AGDD pacientų draugija, kuria siekiama burti pacientus, didinti ligos žinomumą ir skatinti ligos prevenciją. D. M. Žižliauskienė kviečia prisijungti visus sergančiuosius ir sergančiųjų artimuosius. „Tikime, kad bendromis pastangomis kovodami su klastinga liga pasieksime geresnių rezultatų nei kovodami kiekvienas atskirai“, – sako ji. Draugijos telefono numeriai: (8 5) 245 0123, 8611 11391.
AGDD simptomai:
Pablogėjęs centrinis matymas.
Regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė.
Vaizdo formos ir dydžio iškraipymai.
Spalvinio matymo sutrikimai.
Akis lėčiau prisitaiko prie tamsos.
Rizikos veiksniai:
Amžius: paplitimas didėja priklausomai nuo amžiaus. Pradinės stadijos AGDD paplitimas 43–54 metų amžiaus grupėje – 8%, o 75 ir vyresnių – 30%.
Lytis: moterys AGDD serga šiek tiek dažniau nei vyrai.
Rasė: baltaodžiai serga daug dažniau nei kitų rasių atstovai.
Rainelės spalva: kuo šviesesnė rainelė, tuo didesnė AGDD rizika.
Genetiniai veiksniai: sergančiųjų šeimose AGDD paplitimas gerokai didesnis ir liga prasideda 10–20 metų anksčiau.
Rūkymas: 2 kartus padidina AGDD riziką.
Saulės šviesa: turi neigiamą poveikį tinklainei ir skatina AGDD progresavimą.
Padidėjęs kraujo spaudimas.
Nutukimas/aterosklerozė.
Mitybos sutrikimas: antioksidantų, mikroelementų, karotinoidų trūkumas didina AGDD riziką.
Parengė Kauno medicinos universiteto akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė.
