1988-aisiais parašytą dainą atlikusiai D. Butkutei pritarė ir didžiojoje LRT studijoje susirinkę žiūrovai. Muzikinio projekto komisijos nario Ramūno Zilnio teigimu, be šios dainos Dž.Butkutės koncertai būtų neįsivaizduojami.
„Džordana jau trečią kartą važiuoja per arenas, ir tai tik įrodo, kokia populiari ji yra. Jos gerbėjai – vieni ištikimiausių: neša šimtus rožių, mintinai moka žodžius. Esu buvęs ne viename Džordanos koncerte, ne kartą ją kalbinau. Ji nuolat žiūri į priekį, kuria naujas dainas, bet jos repertuare yra dainų, kurių niekaip negalima atsisakyti, gerbėjai paprasčiausiai to nesuprastų. Ši – viena tokių“, – tvirtino R.Zilnys.
Su muzikos apžvalgininku sutiko ir pati atlikėja. „Ši daina tapo himnu meilei“, – tvirtino Dž.Butkutė.
Zita Kelmickaitė stebėjosi atlikėjos jaunatviškumu. „Džordana turi paaugliško žavesio ir pasiutimo. Ji yra nesutramdoma gerąja prasme. 1988-ieji – įsivaizduokite tokius metus ir šią dainą. Žavu, kad būdama tokia jaunutė parašė tokio populiarumo kūrinį“, – kalbėjo etnomuzikologė.
Jai antrino ir operos solistė, profesorė Sigutė Stonytė: „Visiems aišku, kad šioje dainoje – amžini žodžiai, amžina situacija, taip gyvenime buvo ir bus. Man patinka kūrinys, nes yra nuoširdus. O. Dž.Butkutė, tiek metų esanti scenoje, išliko paprasta, jautri ir šilta.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Netikėtai sustabdytame Džordanos koncerte publika nepasimetė: dainavo su gimimo diena
