Vėlyvą sekmadienio vakarą A.Zuokas ir jo šalininkai rinkimų rezultatų laukė Vilniaus centre esančiame bare „rePUBLIC“. Kai į barą užsuko Mykolo Jėzaus Klecko vardu prisistatantis žinomas tinklaraštininkas M.Pleskas ir konservatorių atstovas, į naujos kadencijos Vilniaus miesto tarybą išrinktas Adomas Bužinskas, A.Zuoko čia nebuvo.
Į barą užsukę vaikinai kadenciją baigiančiam merui norėjo įteikti „dovaną“ – laidotuvių vainiką. Tačiau nei ją patys įteikė, nei ją kas A.Zuokui perdavė – A.Zuoko šalininkai vainiką išmetė pro duris, išstumdami ir jį atnešusiuosius.
A.Bužinskas: „Mes gedėjome Artūro Zuoko savigarbos“
Žmonės.lt susisiekus su A.Bužinsku, vaikinas tikino nesąs šio sumanymo „solistas“ – vainiką A.Zuokui įteikti norėjo kartu su bičiuliu M.Plesku. „Pabrėžtina, kad negriežiu solo, o viską atliekame duetu kartu su bičiuliu Mykolu, su kuriuo ir sugalvojame, kaip minėsime rinkimų rezultatų laukimo vakarą“, – sakė A.Bužinskas.
Tai, kad žmogus, dvi savaites sukęs šūdų malūnėlį, gauna ironišką savo elgesio sukurtą rezultatą yra normalu ir niekaip nesusiję su daugiau nei prieš penkerius metus vykusiomis draugystėmis, kuomet buvau moksleivis.
Paklaustas apie G.Zuokaitę, su kuria prieš kelerius metus A.Bužinską siejo artimas ryšys, vaikinas ragino atsiriboti nuo praeities.
„Reikia atkreipti dėmesį, jog nešėme vainiką ne kažkieno tėvui, ne rinkimus pralaimėjusiam merui ar jo atstovaujamai politinei jėgai – vainikas nebuvo skirtas Artūro Zuoko pralaimėjimui paženklinti. Mintis kiek gilesnė. Mes gedėjome Artūro Zuoko savigarbos, kurią jis pats pasilaidojo rinkiminės kampanijos metu, kuomet srutų lavina užpylė Remigijų ir jo šeimą, išsigalvodamas ir iškraipydamas įvairius faktus, meluodamas, platindamas šmeižiančius leidinius bei užsakinėdamas outdoorus. Ir tai, kad žmogus, dvi savaites sukęs šūdų malūnėlį, gauna ironišką ir iliustratyvų savo elgesio sukurtą rezultatą yra normalu ir niekaip nesusiję su daugiau nei prieš penkerius metus vykusiomis draugystėmis, kuomet buvau moksleivis“, – sakė A.Bužinskas.
Adomas Bužinskas pats šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose pelnė rinkėjų pasitikėjimą ir iškovojo vietą Vilniaus miesto taryboje.
Žmonės.lt pasidomėjus, ar jis nesibaimina dėl galimų tokio pokšto pasekmių – juk tarybos nario kėdė reiškia ir išaugusią atsakomybę, Adomas atsakė konkrečiai: „Kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys prisieksiu tik balandžio 20 dieną.“
Įskaudino G.Zuokaitę
Pokštas su laidotuvių vainiku ypač įskaudino šiuo metu užsienyje gyvenančią A.Zuoko dukrą Gabrielę Zuokaitę. Su tuo pačiu A.Bužinsku vienoje mokykloje besimokiusi ir prieš kelerius metus jo mergina buvusi politiko dukra apmaudą išliejo internete. Ji socialiniame tinkle viešai rašė:
„Buvau pirmoje klasėje kai mano tėtis tapo Vilniaus miesto meru. Tai smarkiai pakeitė mano gyvenimą įvairiomis prasmėmis. Niekada neabejojau, kad grįšiu į Lietuvą, bet šiandien nusileidau ir nebežinau. Aš užaugau tokiame nuostabiame jėzuitų šiltnamyje, o išėjus į pasaulį imi ir pasimeti.
Man skauda, kai Olegas šneka, kad mano tėtis pavogė kažkieno piniginę, man skauda, kai Adomas, su kuriuo labai gražiai, o paskui nebegražiai draugavom, atneša mano tėčiui laidotuvių vainiką, man dar labiau liūdna, kai nežinai, kaip Emukui paaiškinti, kodėl mokykloje vaikai šaukia negražius dalykus apie tėtį. O kai paklausi, kodėl jie taip sako, išgirsti, kad nu taip žmonės sako.
Ir nors tai buvo jau prieš keletą metų, bet aš padariau beprotišką klaidą, dėl kurios man labai labai gėda ir labai norėčiau, kad niekada nebūčiau sutikusi Adomo.
Gyveni kariaudamas ir pasidarai liūdnesnis ir piktesnis ir labai bijai klaidų. Daug kartų nudegi ir pradedi sunkiai įsileisti naujus žmones į savo gyvenimą, bet jeigu jau įsileidi, tu jais pasitiki.
Ir nors tai buvo jau prieš keletą metų, bet aš padariau beprotišką klaidą, dėl kurios man labai labai gėda ir labai norėčiau, kad niekada nebūčiau sutikusi Adomo. Jis man sako, kad tai nieko asmeniško, bet man kol kas asmeniškai ir neasmeniškai yra vienas ir tas pats.
Mano tėvai yra nuostabūs žmonės, abu yra labai darbštūs, energingi ir stiprūs ir labai tikiuosi, kad vieną dieną ir aš išmoksiu būti tokia stipri. Dievas man atsiuntė nuostabų brolį ir sesę ir tobuliausius draugus, be kurių šiti visi metai būtų nepakeliami. <…> Tikiuosi, kad ateis diena, kai išmoksiu skaityt tuos piktus komentarus taip, kad man jie nerūpėtų ir man kas nors paaiškins kur yra asmeniškai, o kur jau nebe, ir tada būsiu super stipri ir galėsiu grįžti gyventi į Lietuvą.”
