Mokslininkai iki šiol neišsiaiškino, dėl kokių priežasčių inkstuose susidaro akmenys. Žinoma, kad šiam negalavimui atsirasti turi įtakos klimatas ir geografinė padėtis. Statistikos duomenimis, daug rečiau šia liga serga Islandijos, Pietų Afrikos ir Japonijos gyventojai. Dažniau — Viduržemio jūros, Baltijos šalių, Skandinavijos.
Kalbant apie Lietuvą — inkstų akmenligė dažniau vargina gyvenančiuosius vietovėse, kurių dirvožemyje daugiau kobalto, kalcio, vario, ir mažiau cinko. Bet kuriuo atveju ši liga susijusi su fizinės ir cheminės šlapimo sudėties pokyčiais: organizme kaupiasi netirpstančios druskos ir nuosėdos, iš kurių vėliau susidaro akmenys. Jų gali atsirasti inkstuose, šlapimtakiuose ir šlapimo pūslėje. Ši liga klastinga ir negailestinga. Jeigu jos negydysite, prasidės uždegimo procesas, dėl kurio galite netekti inksto, o sunkiausiais atvejais viskas gali baigtis net mirtimi.
Kas sukelia akmenligę?
Kokie pagrindiniai veiksniai lemia akmenų susidarymą inkstuose?
* Urodinamikos (šlapimo šalinimo) sutrikimai — anatominiai ypatumai, įgimti arba vėliau atsiradę šlapimtakių susiaurėjimai, nefroptozė (inksto nusileidimas).
* Sutrikęs apatinių šlapimo takų praeinamumas (prostatos adenoma, prostatos vėžys).
* Medžiagų apykaitos sutrikimas.
* Vandens ir druskų apykaitos sutrikimas, pavyzdžiui, nepakankamai vartojama skysčių gyvenant sausame ir karštame klimate.
* Paveldimumas.
Ligos požymiai
Kaip atskirti, kad tai akmenligė, o ne osteochondrozė arba kuri nors kita liga? Šlapimtakių ligai būdingi šie požymiai
* skauda juosmenį;
* skausmas, kraujavimas šlapinantis arba staigus šlapimo spalvos pasikeitimas;
* skausmas kirkšnyse;
* cistitas (dažnas, skausmingas šlapinimasis, skausmas pilvo apačioje).
Apskritai iki tol, kol atsiranda komplikacijų, šlapimtakių akmenligė gali neturėti jokių požymių. Būkite dėmesingi ir pajutę net menkiausių požymių kreipkitės į gydytoją.
Kaip aptinkami akmenys?
Dažniausiai akmenys aptinkami atlikus tyrimą ultragarsu. Svetimkūnių buvimą inkstuose patvirtina rentgenografija.
Atlikus šlapimo tyrimą, taip pat galima nustatyti padidintą kiekį druskų, dėl kurių ir susidaro inkstų akmenys, o jeigu į inkstus įsimetė dieglys ir pielonefritas (inkstų uždegimas) — atitinkamai padidintą eritrocitų ir leukocitų kiekį. Retais atvejais gydytojas urologas, norėdamas pasirinkti tinkamą gydymo taktiką, gali paskirti šlapimo pasėlių, radioizotopinius ir kitokius tyrimus.
Yra trys skirtingos akmenų rūšys:
* uratiniai — geltoni arba raudoni, susidarę iš šlapimo rūgšties. Šiuos akmenis labai sunku diagnozuoti. Net po to, kai jie pašalinami, jų gali atsirasti vėl;
* oksalatiniai juodos spalvos akmenys. Jie gerai matomi rentgeno nuotraukose ir rečiau sukelia recidyvų;
* fosfatai — kalkių spalvos akmenys.
Specialistas skiria gydymą priklausomai nuo to, kokių jūs turite akmenų. Todėl, jeigu staiga akmuo pasišalino pats, medikai rekomenduoja jį ne išmesti, o parodyti gydytojui. Prityręs urologas nustatys jo rūšį ir skirs gydymą.
Galimos komplikacijos
Susidarius inkstų akmenims, žmogų dažnai vargina diegliai. Vos peršalus, prasideda aštraus nepakeliamo skausmo priepuolis, kurį žmogus junta pilvo viršuje, per juosmenį, per pilvo vidurį ir pilvo apačioje. Inkstų diegliai gali sukelti pykinimą ir vėmimą, tačiau pagrindinis požymis visuomet yra nepakeliamas skausmas.
Inkstų akmenys trukdo šlapimui nutekėti iš inkstų ir viršutinių šlapimtakių, todėl šlapime atsiranda mikroorganizmų, kurie per šlapimtakius patenka į inkstus. Žmogų vargina dažni tempiami pilvo ir juosmens skausmai — lėtinis pielonefritas, kuriuo sergant laikosi nedidelė temperatūra.
Tinkama mityba
Kiekvienu atveju dieta būna skirtinga. Jeigu yra uratinių akmenų, reikia atsisakyti mėsos sultinių ir nuovirų. Reikia valgyti kuo mažiau mėsos, kepto ir rūkyto maisto, subproduktų (kepenų, inkstų, širdžių, plaučių). Išbraukite iš valgaraščio pupas ir šokoladą.
Jeigu turite oksalatų, nevalgykite rūgštynių ir špinatų. Gerkite mažiau juodos kavos ir arbatos. Turint fosfatų reikia atsisakyti pieno produktų, bet daugiau valgyti virtos mėsos ir žuvies.
Dažniausiai šlapimtakių akmenlige serga apkūnūs žmonės, kurie mažai juda. Stenkitės kuo daugiau judėti, valgyti visavertį, kuo įvairesnį maistą. Būtina valgyti agurkų ir kopūstų. Gerai inkstus valo arbūzai, tačiau jų negalima valgyti sergantiesiems cukriniu diabetu. Gerkite daugiau sulčių, ypač naudingos obuolių ir moliūgų sultys.
Kaip pašalinti akmenis?
Šios ligos gydymas būna konservatyvus ir operatyvus. Pirmuoju atveju gydytojas skiria vaistų, fiziologinių procedūrų ir koreguoja mitybą. Padeda sanatorinis gydymas su mineralinio vandens dietomis.
Kai kuriais atvejais nedideli konkrementai iki 0,5 mm iš organizmo pasišalina patys ir beveik be skausmo.
Yra ir šiuolaikiškesnis šlapimtakių akmenligės gydymo būdas — smūginių bangų litotripsija. Akmenys skaldomi elektromagnetinėmis arba ultragarsinėmis bangomis, tiesiogiai nukreipus ultragarsą. Po skaldymo panaudojus konservatyvią terapiją, akmenys pasišalina patys.
Turėkite omenyje: ši procedūra veiksminga tik tuomet, kai akmenys būna ne didesni nei 7-10 mm. Tačiau jeigu akmenys dideli arba yra komplikacijų, kelia pavojų paciento gyvybei, be operacijos neįmanoma apsieiti (pavyzdžiui, sergant pielonefritu, kai yra sutrikęs šlapimo praeinamumas).
Į pagalbą – liaudies medicina
Gydymo esmė ta, kad pirmiausia reikia suminkštinti arba ištirpdyti akmenis. Tam būtina atsisakyti gausaus maisto. Tinka kelias dienas gerti tik sultis ir valgyti kartą per dieną. Gerti burokų sultis rekomenduojama 3 kartus per dieną po 1 stiklinę su 1-2 šaukštais citrinos sulčių. Paskui reikia kelias dienas iš eilės vartoti avinžirnių (nuto) ridikų lapų arba sėklų užpilo (1 šaukštas sėklų 1 stiklinei verdančio vandens), galima gerti ridikų sultis su medumi. Po kelių dienų reikia gerti šlapimą varančias priemones. Sergant šlapimtakių akmenlige gerai gydo nuovirai šių vaistažolių: beržo pumpurų, takažolės, bruknių, žemuogių.
Tačiau atminkite, kad liaudies medicina yra tik papildoma gydymosi priemonė, kurią būtina aptarti su jus gydančiuoju gydytoju.
