Laimą Vitkauskienę sveiku maistu susidomėti paskatino alergiška dukrelė. „Dabar Viltei dveji su puse metukų. Jos odelė graži, labai retai naudojame kokius nors kremus. Sunkiausiu periodu neišsivertėme be cheminių vaistų, bet jiems nepadėjus ėmėme ieškoti netradicinių gydymo būdų. Pamenu, kai buvo kūdikis, dukrytė net prausiama verkdavo – jos kūnelis buvo vienos skausmingos žaizdelės. Alergiškam vaikui reikalinga išskirtinė priežiūra, kad žaidžiant lauke nepatektų infekcija, o ką jau kalbėti apie bemieges naktis, kai vaikas verkia iš skausmo ir niežulio.
Kai gydytoja alergologė nustatė alergiją, vienintelis gydymas buvo cheminiai vaistai ir speciali dieta. Sunkiai sekėsi ieškoti alergiškiems žmonėms tinkamų produktų, kuriuose nebūtų mums draudžiamų priedų. Paskaitai sudėtį, rodos, nėra alergiją galinčių sukelti sudedamųjų dalių, o pabaigoje prierašas: „galimi kviečių pėdsakai“, „supakuota aplinkoje, kurioje naudojami riešutai“ ir pan. Alergiškam žmogui, juolab mažam vaikui, tai gali sukelti ūmų bėrimą, dusulį, tinimą ir kt. Vienintelis dalykas, kurį beliko duoti dukrelei, – košės. Bet juk nemaitinsi vien kruopomis! Augantis vaikas nori visko, ką valgo visi šeimos nariai, kiti vaikai. Taigi užtikrinti visavertę dukrelės mitybą buvo mažai galimybių“, – atvirauja pašnekovė.
Ėmė ieškoti alternatyvos
„Įsivaizduokite, iš mergaitės valgiaraščio turėjome išbraukti pieno produktus (pieną, jogurtą, grietinę, varškę), duonos gaminius (negalėjo valgyti kviečių, rugių, miežių, avižų), žuvį, riešutus, pomidorus, visus ankštinius augalus, sojų produktus, riboti citrusinius vaisius, produktus su kakava ir pan. Ėmiau gaminti pati, net duoną kepti, bet ne taip paprasta buvo gauti produktų, iš kurių gaminami kepiniai skoniu, konsistencija ir kitomis savybėmis būtų panašūs į įprastuosius. Kaip ir daugelis mamų, kurios susidūrė su tais pačiais sunkumais, ėmiau ieškoti alternatyvos, naršiau internete, skaičiau straipsnius. Man parūpo sužinoti, kaip šios problemos sprendžiamos užsienyje. O ten, pasirodo, yra produktų, specialiai skirtų žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis (cukriniu diabetu, celiakija, alergija ir kt.).
Atgavau viltį, kad galėsiu maitinti vaiką visaverčiu maistu, kuriame nėra jokių alergenų. Tai davė rezultatų. Nors Viltė dar visiškai neišaugo iš alergijos, jos odelės jau neberia. Anot alergologės, tai – tik mitybos pasekmė. Gydytojai teigia, kad vaikai alergiją išauga iki 3–5 metų. Kol kas išaugome tik iš alergijos sojoms ir ankštiniams augalams, bet Viltė tapo jautri namų erkutėms. Iš namų išnešėme visus kilimus, pakeitėme pagalves, užvalkalus, užklotus... Kad vaikas gyventų visavertį gyvenimą, reikia labai daug pastangų. Jei nešalinama alergijos priežastis, o tik vaistais slopinami simptomai, organizmas gauna produktų, kurių netoleruoja, vėliau alergija gali komplikuotis į kitą ligą: astmą, alerginį rinitą ir kt. Mano dukros ligos istorija (pagal SCORAD skalę, jai buvo diagnozuotas 50 laipsnių sunkios eigos atopinis dermatitas) – gyvas įrodymas, kiek daug lemia mityba, kad maistas gali padėti išgydyti įvairius negalavimus, netgi rimtas ligas arba apsaugoti nuo jų komplikacijų vyresniame amžiuje“, – sako ponia Laima.
Jei nešalinama alergijos priežastis, o tik vaistais slopinami simptomai, organizmas gauna produktų, kurių netoleruoja, vėliau alergija gali komplikuotis į kitą ligą: astmą, alerginį rinitą ir kt.
Įkūrė sveiko maisto parduotuvę
Pačiai perėjus vargo kelius ieškant alergiškai dukrelei tinkamų produktų ir alternatyvių gydymo būdų, Laimai Vitkauskienei kilo mintis įkurti specializuotą sveiko maisto parduotuvę.
„Vargšas vaikas...“, „kaip tau sunku...“, „užjaučiu...“, „taigi tu jį badu marini!“ – tokių ir panašių atodūsių girdi visi alergiškų vaikų tėvai. Mano tikslas buvo pašalinti tokias aimanas ir vienoje vietoje suteikti viską, ko reikia alergiškų šeimos narių virtuvei. Kad žmonės galėtų greitai ir saugiai apsipirkti, kad visi, turintys sveikatos sutrikimų, galėtų rasti tinkamų produktų be gliuteno (dar vadinamo glitimo), kviečių, pieno produktų, kiaušinių, mielių, GMO, cukraus, sojų, riešutų. Žinau, kaip vargsta kitos šeimos, turinčios panašių problemų, kaip sunku paprastoje parduotuvėje išsirinkti tinkamus produktus sergantiems cukriniu diabetu, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis, alergija, taip pat vegetarams, veganams ir kt.
Nesiekiu vien tik komercinės naudos. Man rūpi, kad žmonės rastų atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Mano interneto svetainėje gausu informacijos, patarimų, kaip kokybiškai gyventi turint ligą. Taip pat receptų, net kaip išsikepti be kviečių duoną ar pasigaminti majonezą be pieno ir kiaušinių... Ši parduotuvė – ne šiaip verslas, o gyvenimiško išbandymo, tarpusavio supratimo ir, svarbiausia, solidarumo su savimi ir artimu kelias“, – sako dviejų vaikų mama.
Maistas gali susargdinti...
Anot ponios Laimos, pasirodo, net sveikiausias maistas gali sukelti alergijos simptomus: slogą, akių perštėjimą, gomurio niežulį, čiaudulį, kosulį, patinimą. Jei pavalgius juntamas sunkumo jausmas, kaupiasi dujos žarnyne, kyla rūgštys, burnoje juntamas nemalonus skonis ir sklinda nemalonus kvapas, sutrinka tuštinimasis, padidėja dirglumas, mieguistumas, nuovargis, tai gali būti maisto netoleravimo simptomas.
„Dažnai mūsų parduotuvės klientai pasiskundžia, kad išgėrus, tarkim, kavos ar taurę vyno, ima skaudėti galvą, pykina, tinsta ir skauda sąnarius, o gydytojai neranda priežasties. Bėrimas ir virškinamojo trakto sutrikimai bei kiti minėti simptomai vargina daugelį žmonių. Tai – ženklas, kad organizmas netoleruoja ne konkrečiai kurios nors vyno rūšies ar kavos, o juose esančių sulfitų, histaminų ar kofeino. Gliutamatai, fosfatai, antioksidantai ir kitos sintetinės ar cheminės medžiagos – paslėpti alergenai, kurie taip pat gali sukelti alerginių reakcijų. Organizmo neapgausi – ilgainiui jis ima priešintis ir nepriima to, kas netinka. Pasekmė – varginantys tyrimai, krūva vaistų, diskomfortas dėl varvančios nosies ar nuolat besikartojančio odos bėrimo ir kt.“
Daugėja alergiškų maistui žmonių
Laimos Vitkauskienės teigimu, nors Lietuvoje oficiali statistika nevedama, pagal ES duomenis („Euro Prevall“), Europoje gimsta apie 8–10 proc. alergiškų vaikų. Tarp suaugusiųjų alergiškų tam tikriems maisto produktams yra 2–4 proc. Lietuvoje atopiniu dermatitu serga net 30–40 proc. vaikų ir 20 proc. suaugusiųjų.
„Teoriškai bet kuris maisto produktas gali sukelti alergiją, tačiau 90 proc. alerginių reakcijų į maistą dažniausiai kyla tik dėl keleto produktų, vadinamojo didžiojo aštuonetuko. Į jį įeina pienas, kiaušiniai, žemės ir kitų rūšių riešutai, žuvys, jūrų gėrybės, sojos, kviečiai. Labiausiai alergiją sukeliančių produktų sąraše yra žuvys, riešutai, vištiena, kakava, pomidorai ir kt.
Žmonių organizmas gali įsijautrinti ir po daugelio metų, nes kvėpuojame užterštu oru, valgome pesticidais, cheminėmis trąšomis apipurkšto maisto. Ilgainiui taip maitinantis organizmas sudirgsta ir ima kovoti su nepageidautinais svetimkūniais. Aš pati auginu du vaikus. Vienam dvylika metų, jis visai nealergiškas, o dukrelė gimė labai alergiška. Mes vaikystėje nevalgėme genetiškai modifikuoto, gausiai chemikalais užteršto maisto, vartojome pačių užaugintas daržoves, todėl mano imuninė sistema dar, matyt, buvo gana stipri kovoti su alergenais, todėl alergija persidavė dukrelei. Buvau labai alergiška tik žuviai, bet ją išbraukiau iš valgiaraščio ir šiandien, po trisdešimties metų, kai kurių rūšių žuvų jau galiu paragauti. O vaikystėje tindavau net nuo verdamos ar kepamos žuvies kvapo! Manau, sulig kiekviena karta imunitetas tik silpsta, todėl daugėja sergančiųjų įvairiomis ligomis, taip pat ir alergija. Tai – civilizacijos pasekmė. Ir tie tėvai, kurie mano, kad jiems jau neverta, per vėlu pradėti sveikai maitintis, klysta. Tai atsilieps, jei ne mums patiems, tai mūsų vaikams ar vaikaičiams.“
Dėl sveikatos taupyti neprotinga
„Paklausite, kokia išeitis? Kiek įmanoma sveikesnis gyvenimo būdas. Reikėtų atidžiau rinktis tai, ką valgome. Geriau mažiau, bet pirkti geros kokybės maisto produktus, – sako pašnekovė. – Sveikinu tuos tėvelius, kurie savo vaikus stengiasi maitinti sveikais produktais. Džiugu, kad jaunos mamos pradeda domėtis, ką gali valgyti ir ko negali, kad vaikelis netaptų alergiškas. Mamos pienui alergijos nėra. Jei vaikelį ima berti maitinant vien motinos pienu, vadinasi, kaltas maistas, kurį valgo mama. Alergenai perduodami per motinos pieną. Pakeitus maistą, daugeliui kūdikių išnyksta bėrimas ir kiti alergijos simptomai.
Daugelis žmonių sako, kad sveiki, ekologiški produktai labai brangūs. Manau, neteisingai formuluojame klausimą. Reikėtų kelti klausimą, ar esame pasirengę už sveikesnį maistą mokėti brangiau dabar ar vėliau, kai kils problemų, mokėsime už brangius vaistus, gydymą ir reabilitaciją. Dėl sveikatos, kurios nenupirksi už jokius pinigus, taupyti tikrai neprotinga“, – sako ponia Laima Vitkauskienė.
