Ne išimtis ir šie metai – juos L.Lapkauskaitė pasitinka bičiulių apsuptyje, pasveikinti jos jau nuo pat ryto suskubo ir draugai, ir scenos kolegos, ir buvę ar esami mokiniai. Vieni gražius linkėjimus išsakė telefonu, o kiti nusprendė ir gyvai šventinę gėlių puokštę įteikti.
„Man taip gera, kad tiek daug nuostabių žmonių mane supa. Su draugais visuomet per gimtadienius susitinkam, tai tapo jau nerašyta tradicija. Ir nors jų pati nekviečiu, jokio specialaus baliaus nedarau – jie vis tiek mane susiranda. Draugai man – didžiausia dovana“, – 15min kalbėjo L.Lapkauskaitė.
Įprastai prodiuserė Liepos 6-ąją švenčia prie Vištyčio ežero. Pasakiusi bičiuliams, kad ją galima rasti čia, ji sulaukia būrio svečių. Tuomet visi susieina draugėn, susiorganizuoja kokį jaukų pikniką, smagiai leidžia laiką gamtoje.
Tačiau šiemet klasikinį planą teko kiek pakoreguoti, tam koją pakišo permainingi vasaros orai – teko lįsti po stogu. „Turbūt į kokią kavinę teks eiti, tačiau vis tiek visi susitiksime. Gimtadieniai mums su draugais – šventas reikalas. Norim ar nenorim, vis tiek vieni kitus sveikinam. Kažkaip mylim mes vieni kitus, gerbiam, todėl norisi kartu pasidžiaugti gražiomis progomis“, – pasakojo L.Lapkauskaitė.
Ji sako iki šiol atsimenanti savo 50-metį. Tuomet į prie to paties ežero vykusią šventę atvyko ir nemažai žinomų atlikėjų, muzikantų, tarp jų – ir Rytis Cicinas, Giulija, Marius Jampolskis, Irūna Puzaraitė ir daugelis kitų.
„50-asis gimtadienis man buvo ypatingas. Tuomet įsiminė ir draugų dovana, kai mane paskraidino oro balionu. Draugės vyras – oreivis, jis oro balionu nusileido į teritoriją, kurioje šventėme, įteikė man puokštę gėlių ir pačią įsodino į balioną – įspūdingas pasveikinimas buvo“, – šiandien prisiminė L.Lapkauskaitė.
Tačiau kalbėdama su 15min ji kelis kartus pabrėžė – labiausiai vertinanti nuoširdumą, esą tai didžiausia dovanų vertė. Galbūt todėl ji labai nemėgsta gauti vokelių su pinigais, juos pažiūri, padeda ir net kartais pamiršta – tokioms dovanoms jai trūksta šilumos.
„Sykį pusseserė atvežė man iš lauko gėlių surinktą puokštę. Iš tų laukų, kur gyveno mano seneliai, iš tų vietų, kurios man brangios. Toje puokštėje – kaip šiandien pamenu – rugiagėlės, aguonos, tuomet mane sujaudino iki ašarų“, – kalbėjo ji.
Apskritai gėlės jai – geriausia dovana, jas L.Lapkauskaitė sako itin mėgstanti, o ypač – rožes, mat jos gimtadienis – per patį rožių žydėjimo metą. Tačiau ne tų, kaip pati sako, olandiškų, o tikrų, iš darželio, kvepiančių, didžiuliais masyviais žiedais, kurie jai iki šiol asocijuojasi su vaikyste.
Ankstesniais metais L.Lapkauskaitė yra gavusi ir įspūdingų dovanų – pavyzdžiui, kolegų iš leidybinės kompanijos „Bomba Records“ atvežtą didžiulę senovinę skrynią. „Ji buvo didžiulė! Tokia kaip kad kraičio skrynia, labai maloniai nustebino“, – prisiminė ji.
Gimtadienis – neretai daugeliui yra lyg asmeniniai Naujieji metai, kuomet akimirkai stabtelime apgalvoti, kas gero, įdomaus nutiko per pastaruosius metus, kokie tie metai buvo. Kalbėdama apie pastaruosius L.Lapkauskaitė net negalvojusi sako – tai laukimo metai.
„Pastarieji metai – laukimo metai, laukiasi keturios mano mergaitės. Abi – Ineta ir Irūna – Puzaraitės, taip pat Ieva Šimkonytė, Kristina Lepšytė, visos jos mano mokinės, mano „Mokinukės“. Tiesa, Ineta jau pagimdė, tačiau visos kartu tomis laukimo nuotaikomis gyvenome ir gyvename. Man visos jos lyg dukros“, – gražių žodžių savo mokinėms negailėjo ji.
Pasak „Mokinukių“, vėliau „Studenčių“ grupės vadovės, šiandien, kai grupės narės jau užaugo ir sukūrė šeimas, jų tarpusavio ryšys tapo dar stipresnis. Dabar jos kaip niekad anksčiau gerai sutaria, o ir pačios atlikėjos L.Lapkauskaitę vadina antrąja savo mama.
TAIP PAT SKAITYKITE: Buvusi „Mokinukių“ ir „Studenčių“ narė Kristina Lepšytė-Šerkšnienė laukiasi antro vaiko
TAIP PAT SKAITYKITE: Inetai Puzaraitei ir Ąžuolui Žvaguliui gimė antras vaikas: pirmagimė Barbora turi brolį
„Jos visos man kaip dukros. Ir nors anksčiau gal sakydavo, kad buvau pikta vadovė, kad reikalaudavau iš jų. Sutinku, truputį ir paspausdavau. O mergaitės dar buvo paauglės, tai pykdavo. Nors dabar fantastiškai sutariame. Jos ir per Motinos dieną mane sveikina, ir Kovo 8-ąją. Irūnos vyras net su karine uniforma atėjęs eilėraštį sakė – va, sako, jau paskutinę uošvę pasveikinau, dabar galiu pas žmoną eiti. Tikrai nuostabus mūsų tarpusavio ryšys“, – juokėsi ji.
Ir nors dabar L.Lapkauskaitės mokinės gyvena motinystės džiaugsmais ir sceną savo grafikuose kiek atitolino, jos teigimu muzika iš jų gyvenimo niekur nedingo. Neva šis laikotarpis skirtas susikaupimui ir naujiems projektams apmąstyti, o kai gims vaikai, kai jie kiek paaugs – bus laikas įgyvendinti naujas idėjas, planus.
„Jau dabar galvoju, gal kokią naują programą reiks kurti, gal kokią naują grupelę. Nes šiame etape lyg ir sustojo kažkas, tačiau kartu tai ieškojimų metas“, – sakė ji.
L.Lapkauskaitė niekuomet neatitrūksta nuo ieškojimų, nuo darbų – jos mėgstama veikla užima svarbiausią vietą ir jos asmeniniame gyvenime. Pastaraisiais metais prodiuserė išleido natų knygelę, už kurią surinktas lėšas ketina paaukoti labdaringais tikslais.
„Mano gyvenimas, mano laisvalaikis, viskas aplink mane susiję su darbu, su muzika. Todėl linkiu sau fiziškai nepasenti, noriu, kad mane suptų daug jaunų žmonių, noriu eiti koja kojon su jais, nes jie mane labiausiai įkvepia. Noriu būti sveika, kad aplink mane visi sveiki būtų. O ko daugiau bereikia? Tuomet ir metai nuostabūs bus“, – optimizmo nestokojo pašnekovė.
TAIP PAT SKAITYKITE: 56-ąjį gimtadienį švenčianti Laima Lapkauskaitė: „Su bendraamžiais neturiu apie ką kalbėt“