„Pelėdų kalnas“ šalies kino teatruose bus rodomas nuo vasario 16 dienos. Premjeros data parinkta neatsitiktinai – filmo kūrėjai kino juostą dedikuoja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiantiems žmonėms.
Tačiau dalis lietuviško kino mylėtojų filmą galėjo išvysti anksčiau. Valstybės šimtmečio išvakarėse buvo rodomas išankstinis seansas – „Pelėdų kalnas“ pristatytas kviestiniams svečiams Vilniuje. Kiek anksčiau, vasario pradžioje, išankstinė filmo premjera buvo surengta Kaune.
Ketvirtadienio vakarą vykusioje premjeroje dalyvavo būrys kviestinių svečių. „Pelėdų kalno“ peržiūroje buvo galima išvysti filmo aktorius, tarp kurių –pagrindinius vaidmenis filme atliekantys Arnas Danusas, Aidas Jurgaitis ir Paulina Taujanskaitė, taip pat Skomantas Duoplys, Adomas Jasiukėnas, Rūta Šmergelytė, Mantas Zemleckas, Anastasija Marčenkaitė, Monika Bičiūnaitė, Darius Meškauskas, Aleksas Kazanavičius, Aleksandr Špilevoj, Aleksandra Metalnikova, Dainius Svobonas. Dalyvavo ir režisierius Audrius Juzėnas, scenarijaus autorius Pranas Morkus, prodiuseriai Norbertas Pranckus ir Justina Ragauskaitė.
Premjeroje taip pat dalyvavo Valdas Adamkus, Gitanas Nausėda, Oskaras Koršunovas, Beata Tiškevič, Benediktas Vanagas, Agnė Grudytė, Dalia Michelevičiūtė, Aistė Lasytė, Vilius Alesius, Jolita Vaitkutė ir Silvestras Dikčius, Gytis Ivanauskas, Beata Nicholson, Laura Imbrasienė, Edgaras Jankauskas ir Viktorija Staponaitė bei daugelis kitų.
„Lietuviškas kinas, mano akimis žiūrint, tampa kultūros ir šio šimtmečio dalimi. Kritikai mane tarkuoja, klausinėdami, koks yra filmo žanras. Tai – alegorinė istorinė drama, bet filmas skirtas jaunimui, jis nufilmuotas ta kalba, kuri yra artima jaunimui. Pažvelkite į filmą, kaip į raktą, jame pamatysite daug dalykų, nes sluoksnių jame tikrai daug. Padarėme ką galėjome per tris metus, o dabar džiaugiuosi, išėjęs iš kalėjimo“, – susirinkusiai publikai kalbėjo filmo režisierius A.Juzėnas.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Pelėdų kalno“ premjeroje Kaune dalyvavusios Ballų šeimynėlės verdiktas: „Puiku“
Bene laukiamiausias šių metų filmas nukelia į 1947 – 1952 metų Lietuvą, kai Antrojo pasaulinio karo chaosą ištvėrusi jaunoji karta, dabartiniai mūsų seneliai ar tėvai, turėjo rinktis tarp emigracijos, traukimosi į mišką ir prisitaikymo tuometinėje okupuotoje šalyje.
Tai pasakojimas apie pasiaukojantį partizaninį žygį į Vakarus tam, kad būtų nunešta žinia laisvam pasauliui ir JAV kongresui apie Baltijos šalių nepriklausomybės siekį bei Kremliaus nusikaltimus. Kartu tai pasakojimas apie tuos, kurie maištavo tyliai, be ginklo, vildamiesi laimės, mylimojo ar mylimosios, oraus gyvenimo, treti – savo sudaužytų likimų fone pasidavė.
Kad ir kokį kelią pasirinko kiekvienas iš filmo herojų, laisvės troškimo negalėjo numalšinti niekas: „Laisvė – čia, širdyje. Ji – ne iliuzija. Galima ją sunaikinti tik išplėšus širdį“, – skamba partizanų vado Kovo žodžiai filme, tačiau net ir išplėšus širdį – laisvės troškimas niekur nedingsta.
Režisierius visapusiškai atskleidžia pokario kartos veidą, išgyventas emocijas, kovos už la isvę ar būtį ir baimės atmosferą – baimės, taip ir nenumalšinusios nenumaldomo laisvės šauksmo.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Pelėdų kalno“ aktorius Arnas Danusas: „Filme kovojame už tai, kuo tikime – už Lietuvos laisvę“
