Ji nežino, kaip skamba pianino, smuiko ar kitų instrumentų garsai. Jai nėra skirtumo, kada aplinkiniai šnabždasi ar rėkia. Tačiau tikėti ir norėti Laura Valytė gali ne mažiau už kitus. Jos dalyvavimas projekte sukėlė gausybę diskusijų, spėlionių ir apkalbų. Iššūkis – taip savo apsisprendimą išbandyti jėgas ,,Kviečiu šokti” apibūdino mergina. Tos pačios nuomonės buvo ir V.Šuško.
,,Įgijau tokios patirties, apie kurią galiu kalbėti labai ilgai. Tačiau svarbiausias tikslas buvo išmokyti Laurą šokti ir pasirodyti eterio metu taip, kad niekas net neįtartų, jog ji yra kurčia”, – portalui 15min.lt pasakojo profesionalus šokėjas.
Kartu su L.Valyte jie puikiai prisiminė pirmus susitikimus ir repeticijas. Pastarosios buvo nelengvos: susikalbėti nepavykdavo, išmokti šokio žingsnelius trukdydavo merginos įsitempimas. Tačiau jau po kelių pasirodymų jie sutarė ir pažadėjo padaryti viską, kad patektų į projekto finalą.
,,Tikslą mes pasiekėme, tad nesvarbu, kurią vietą užimsime. Manau, Laura jau laimėjo didžiausią prizą ir atrado labai daug”, – kalbėjo V.Šuško. Jam pritarė ir pati dalyvė. Merginos nuomone, ji suteikė viltį kurčiųjų bendruomenės nariams, kad pasitikėjimas savo jėgomis yra svarbiausias dalykas.
Braižė šokio figūras
Įtemptas grafikas, repeticijos po keturias valandas L.Valytės negąsdino. Dešimta valanda ryto – tokiu laiku paskutinę savaitę iki finalo šokio pamokas pradėdavo pora. Mergina šypsojosi: iki pusdienio ją kartais apimdavo tingulys, jai norėdavosi repetuoti vakare. Būtent tada ,,Kviečiu šokti” projekto dalyvė jausdavosi žvali ir energinga. Tačiau visiškai kita situacija būdavo jos partneriui, kuris po darbo dienos vakare kur kas sunkiau įsisavindavo visą pasirodymo informaciją. Vaikinas rūpinosi šokio muzika, technika ir kitomis detalėmis.
,,Savaitės pradžioje pristatydavau jai muziką, kurią pats išrikndavau. Pastaroji užduotis nėra sunki, nes Laura greitai perpranta idėją. Ją stengiausi pateikti kuo aiškiau: ar tai romantiškas valsas, ar pašėlusi ruma. Kitaip tariant, aš esu jos muzika”, – šnekėjo V.Šuško. Įgijau tokios patirties, apie kurią galiu kalbėti labai ilgai. Tačiau svarbiausias tikslas buvo išmokyti Laurą šokti ir pasirodyti eterio metu taip, kad niekas net neįtartų, jog ji yra kurčia.
Jam teko išbandyti ne vieną būdą, kad pavyktų nupasakoti merginai ritmą. Vienas jų: specialus prilietimas, primenantis pulsavimą. Jis taip pat spusteldavo jos ranką, norėdamas perspėti, kad jau pradėjo groti muzika. Tokie choreografo vadinami triukai padėdavo merginai nepasimesti tiesioginio eterio metu. Kitas dalykas – braižymas. Popieriaus lape šokėjas paišė rombus, kvadratus ir kitas figūras. Tokiu būdu L.Valytė suprasdavo, kokia seka reikės judėti ant parketo. Pora minėjo, kad daugiausiai kantrybės prireikė besimokant rumbą ir džaivą.
,,Ji stovėjo, o aš atsiklaupęs su rankomis mušiau jai per kelią, lanksčiau koją, kad ji perprastų judesius. Ji greitai įsisavino informaciją, jausdavo mano šokio emociją”, – rumbos mokymosi detales atskleidė L.Valytės partneris.
Vertėjas dalyvaudavo retai
Kokie didžiausi sunkumai buvo Laurai? Jos partneris buvo atviras: jam nė karto neteko girdėti, kad šokio žingniai jai yra per sudėtingi. Visų idėjų mergina mielai imdavosi.
L.Valytė šypsojosi: jai teko kaip reikiant paplūšėti, kad pavyktų žingsniuoti atgal, išlaikyti lygsvarą, taip pat tinkamai dėti kojos pėdą tango metu. Tačiau partnerio kantrybė ir jos atkaklumas padarė savo: ji įveikė ir valsą, ir kitus šokius.
,,Sudėtinga buvo per pirmas repeticijas, kada nesugebėdavau paaiškinti, kaip judėti. Prašydavau, kad jose dalyvautų vertėjas, gestais jai paaiškintų. Taip pat atlikdavome specialius pratimus, kurie leisdavo jai jausti, kada pasilenksiu į vieną ar kitą pusę”, – pasakojo V.Šuško.
Šokėjas taip pat skirdavo dalyvei namų darbus: peržiūrėti įvairius vaizdo įrašus, šokių judesius, skaičiuoti žingsnius. Repeticijose taip pat apsilankydavo dalyvės sesuo Aušra, kuri gelbėdavo V.Šuško tomis akimirkomis, kai jis pritrūkdavo būdų paaiškinti judesius.
,,Ji yra talentinga, greitai išmoko valdyti kūną, o kai šokame sinchroniškai, kartais pats nesuprantu, kaip jai tai pavyksta”, – neatsistebėjo dalyvės gabumais V.Šuško.
Prodiuseriai nesutiko padėti
V.Šuško taip pat stengėsi palengvinti savo partnerei darbą. Šokėjas ne kartą prašė projekto prodiuserių pastatyti garso aparatūrą ant parketo. Tokiu būdu, mergina būtų jautųsi muzikos virpesius. Tačiau jie su tokiu choreografo pasiūlymu nesutiko.
,,Aparatūra vos kartą buvo ant grindų, tačiau už parketo. Tad naudos iš to – jokios. O statyti ją tinkamai, prodiuseriai nesutiko dėl to, kad tai sugadins gražų scenos vaizdą”, – apie projekto trūkumus kalbėjo V.Šuško.
Lygiai taip pat porą erzino ir publikos reakcija pirmų laidų metu. Salėje susirinkę, projekto prodiuserių skatinami, vietoj plojimų rinkosi mojavimą.
,,Juk ji nėra neįgali, tačiau jautėsi, kad į ją žvelgia su gailesčiu. Tačiau viskas pasikeitė po kelių šokių, kada Laura parodė stulbinamus rezultatus. Kai kurie išvis pairšo, kad ji negirdi muzikos”, – pastebėjimais dalinosi V.Šuško.
Dalyvė užsiminė, kad per repeticijas buvo visko: ir kojos patempimų, ir žaizdų. Vieną iš jų kaip tik apžiūrinėjo pokalbio metu.
,,Šiandien ji neatsargiai pasilenkė prie grindų, susitrenkė kaktą. Tikėkimės, nebus dar vienos mėlynės”, – paaiškino greta sedėjusi dalyvės sesuo Aušra.
Išmokė partnerį pozityvumo
Laura sunkiai įsivaizduoja kasdienybę po ,,Kviečiu šokti” finalo. Galbūt ji daugiau laiko skirs draugams. Pastarieji L.Valytę vadina spontaniška.
,,Stebiuosi ir kasdien mokausi iš jos pozityvumo, kartais atrodo, kad kurtieji žmonės neturi problemų”, – stebėjosi L.Valytės bruožais partneris.
Mergina tikino, kad įžvelgė labai daug skirtumų tarp paprastų ir kurčiųjų žmonių.
Vienas iš jų: smulkmeniškumas. ,,Kviečiu šokti” projekto dalyvei kartais sunku patikėti ar suprasti daugelių kivirčių priežastis. Jos nuomone, dauguma ginčų žmonės susikuria dėl menkniekio.
,,Ji yra atkakli, nuoširdi ir jautri. Išmokau iš jos labai daug”, – atsisveikindamas gerų žodžių dalyvei negailėjo V.Šuško.
