Kažkodėl norisi manyti, kad žmogus su grandinėmis ant kaklo elgsis įžūliai, o čia staiga girdžiu: „atsiprašau“, „prašau“, „ar galima padėti šaukštelį“?
Gal ne išorė apgaulinga? Gal tai mūsų vertinimai neteisingi? Ir išankstinės nuostatos. Ir kas, jei jos – net ne mūsų, kažkieno kito primestos? Aš pats tokių nuostatų turiu daugiau, nei norisi.
Net neabejoju, kad rokeriai tik pasukiojo pirštą prie smilkinio išgirdę tavo apsisprendimą dalyvauti „Žvaigždžių duetuose“.
Buvo tokių... Išankstinės nuostatos egzistuoja abiejose barikadų pusėse. Lietuvoje rokas ir televizija kažkodėl nesisieja, bet juk Alice Cooperis dainuoja šokių projekte, hard roko grupė „Saxon“ savo albumą pristato Graikijos televizijoje, o Lady Gaga duoda interviu apie nerealią patirtį „Iron Maiden“ koncerte ir viešai išsako svajones turėti tokių gerbėjų, kokių turi ši sunkiojo metalo grupė.
Ar buvo tokių, kurie sakė, kad išduodi idealus?
Ir tokių buvo... Tačiau visa tai kalbėjo žmonės, kurių nuomonė man nėra svarbi.
Laurynai, o kodėl – rokas? Kodėl ne, pavyzdžiui, džiazas?
Rokas ir metalas yra stipri muzika. Ji išreiškia daugybę emocijų, o aš esu emocingas žmogus. Be to, nemėgstu saldžių dalykų... Neabejoju, kad roko muzikantui nuolatos yra ką veikti, juk tai – sudėtinga muzika. Man patinka tobulėjimo procesas. Pagroti greičiau, sudainuoti tiksliau, aukščiau, žemiau, gražiau.
Matyt, periodas, kai renkiesi draugus ir tai, kokioms grupuotėms priklausyti, ateina paauglystėje. Nėra labai smagu, kai dukra pareina namo su geležinių spyglių prismaigstyta odine apykakle... Na, nežinau, kuriems tėvams rokerių gyvenimo būdas kelia pasitikėjimą. Nebent jie patys – rokeriai.
O aš ginčyčiausi! Juk ir poppasaulyje egzistuoja narkotikai, pornografija, prekyba žmonėmis, prostitucija – dar baisiau. Kiekvienas muzikos žanras turi tai, kas eina šalia. Roko muzika siejama su laisvu gyvenimu, alkoholiu, bet tai – paviršutiniškas vertinimas. Tam, kad roko muzikantas grotų gerai, turi daug praktikuotis – sakykim, groti po aštuonias valandas per dieną, privalo išsimiegoti, jei nori gerai atrodyti scenoje, ir, jei nori gerai dainuoti – palaikyti balso stygų formą. Iš tikrųjų roko muzikantams nėra laiko ilgai vakaroti. Man tikrai kelia nuostabą, kai popmuzikantai televizijoje pasakoja apie vakarėlius per naktis ir laisvą gyvenimą. Norisi paklausti: „O kada repetuojate?! Kiek laiko skiriate svarbiausiam dalykui, dėl kurio lipate ant scenos?“
Aš labiau bijočiau ne muzikos žanro, kurį vaikas pasirinkęs, o to, kaip jį suvokia. Mėgsti dainuoti, groti roką ar tau patinka pasitiesti odinę striukę ir atsigulti ant jos skverelyje su buteliu alaus? Repo muzikoje tau patinka gatvės ideologija ar tai tik puikus pasiteisinimas, kad galėtum paragauti kokio nelegalaus šlamšto? Latravojimo nelemia joks muzikos žanras, jį lemia prastas auklėjimas.
Daug kas nustebo išgirdęs, kad tavo mama – Seimo narė...
Na, ir kas? Visi žmonės turi profesijas. Ir labai svarbu daryti tai, ką tikrai mėgsti, sugebi. Kartais išgirstu klausimų, ar šis faktas turėjo kokios nors įtakos mano muzikinei veiklai. Atsakau – ne. Su broliu Roku stengiamės tos temos išvis neliesti. Esu ambicingas, jokiu būdu neleisčiau, kad man kas padėtų.
Ką veikia tavo brolis?
Jis dešimčia metų už mane jaunesnis. Aš dažnai juokauju: nepasisekė mūsų tėvams – turi du sūnus ir abu – roko muzikantai. Brolis, beje, neseniai išleido savo debiutinį albumą.
Ar prisimeni, koks buvo pirmasis metalisto atributas, kurį parsinešei į namus?
Gal grandinė? O gal diržas su kniedėmis? Kuršėnuose baigiau vaikų muzikos mokyklą, grojau trimitu. Su draugais subūrėme gotikinio roko grupę, pradėjau groti gitara. Visada sakau, kad į roko muziką mane pastūmėjo muzikinis išsilavinimas.
Baigęs mokyklą, įstojau į Kauno technikos universitetą studijuoti elektronikos inžinerijos ir vadybos. Kuršėnuose grupė iširo, teko Kaune burti naują.
O kaip surinkti grupę? Juk svarbu ne tik kokie muzikantai ateis, bet ir kokie žmonės...
Surinkti gerą komandą – didžiausia laimė. Nėra taip paprasta surinkti grupę. Gerų muzikantų daug, bet kad jie taptų komanda, reikia pasistengti.
„Thundertale“ – „Perkūno sakmės“ susibūrė 2004-aisiais. Kaip ir visų mažų šalių muzikantai, svajojome kada nors patekti į pasaulio scenas. Tiku, kad vieną dieną taip ir atsitiks.
Ar iki to laiko nenumirs roko muzika?
Ji negali mirti ar bent jau pasenti vien jau todėl, kad roką groja jauni žmonės. Miršta ir sensta ne stiliai, o žmonės. Jei rokas tavyje mirė, tai eik ir pasilaidok.
Žingsnis į televiziją ir buvo galimybė paskelbti, kad rokas gyvas?
Žinoma, mums rūpėjo tie, kurie mus mėgsta. Kaip jie reaguos? Tačiau labai viliojo galimybė parodyti, kad metalas yra, paskatinti jaunus žmones drąsiai žengti šituo keliu.
„Žvaigždžių duetuose“ pamėginome žaisti pagal taisykles, tačiau niekada nemelavome: aš negalėčiau dainuoti dainos, kuri man nepatinka.
Susidraugavote su Tina?
Mes kartu atėjome į projektą, kartu dirbome. Tokie ir liko mūsų santykiai.
Tina labai tiko prie jūsų įvaizdžio. Ne kokia seksuali blondinė trumpu sijonu ir aukštakulniais... Rokerius traukia visiškai kitokios merginos?
Susitikę žmonės pirmiausia įvertina vienas kito išvaizdą. Čia irgi galioja stereotipai, normos, irgi vyksta rūšiavimas. Tą darome ir mes, ir merginos. Blondinėms iš naktinių klubų mes nekeliame susižavėjimo. Gal neatrodome turtingi? Tiesą sakant, man tai nelabai rūpi. Aš turiu merginą.
Kas ji? Muzikantė?
Šokėja. Daug metų esame kartu. Gal tokio pristatymo ir užteks. Nemėgstu svetimiems pasakoti asmeninių dalykų – pernelyg saugau artimus žmones.
Girdėjau, groji renesanso muzikos ansamblyje „Hasanova“. Tikriausiai tame ansamblyje šoka tavo draugė?
Taip. „Hasanova“ – visiškai kita muzikos sritis. Groju viduramžių muzikos instrumentu liutnia.
Vadinasi, nusiimi metalo grandines, apsivelki aksominį kostiumą ir...
Ne aksominį, šiek tiek paprastesnį. Iš tiesų esu atviras muzikiniams eksperimentams. Klasikinė renesanso muzika man atrodo labai artima metalui. Galima daug ką pritaikyti. Tiesa, garso inžinieriai kartais juokiasi, kad liutnia groju tokia pat maniera, kaip ir elektrine gitara. Liaudis juk sako: vilku gimęs miškan žiūri! Čia – apie mane (juokiasi).
