„Gana meluot. Giedrius Masalskis gėjus (na, tarkim, biseksualus)“
Štai toks Astos Stašaitytės trumpas pareiškimas (nepaisant visų kitų aprašytų asmeninio gyvenimo detalių, kurių neanalizuosime) atskleidžia porą dalykų.
Pirma, LGBTQ+ asmenys, slepiantys savo seksualinę orientaciją, vis dar išlieka labiau pažeidžiamesni. Įsivaizduokite gyvenimą, kai tenka slėpti pusę savo tapatybės. Ar tuomet būsite laimingi? Į šį klausimą atsakykite sau patys. Atsiskleidimas reikalauja įveikti be galo sunkias emocijas, tokias kaip baimė, gėda, atstūmimo jausmas, o už nugaros šmėžuojančios apkalbos (tariamos ar tikros tiesos apie seksualinę orientaciją) bjaurius jausmus tik dar labiau sustiprina. Todėl atsiskleidimas išlaisvina, nes viso to nusikratoma.
Tačiau atsiskleidimas įvyksta palaipsniui, tam prireikia laiko ir energijos, kartais žmonės visiškai atsiskleidžia ir po 40-ties ar 50-ties metų, kai jau jaučiasi pakankamai saugiai.
Kuo atsiskleidimui labiau pasiruošiama, tuo tai mažiau traumuojanti patirtis.
Todėl antrasis dalykas, kurį atskleidžia A.Stašaitytės pareiškimas, yra tai, kad ši paslaptis gali būti pasitelkiama kaip ginklas pažeminti, paniekinti, pajuokti. Visas asmenines nuoskaudas galima išsiaiškinti tarpusavyje, tam nėra būtina statyti žmogaus ant bačkos ir liepti miniai mėtyti į jį pomidorus.
Priverstinis atsiskleidimas gali privesti prie labai liūdnų ir skaudžių pasekmių.
Todėl labai ragintume A.Stašaitytę ir kitus žmones vengti seksualinę bet kurio žmogaus orientaciją pasitelkti kaip ginklą. Nes jeigu vėliau pamatysite ir pajusite savo pačių padarytą žalą, ar pajėgsite sau atleisti?“ – rašoma „LGBT friendly Vilnius“ feisbuko puslapyje.