Meninėmis akcijomis ir dviprasmiškais darbais žinomas dailininkas nevengia provokuoti visuomenės, tačiau šį kartą jis kaip niekada rimtas. Savo namuose įrengtoje studijoje netyla ūžesys. Specialiu prietaisu šildomas spalvotas vaškas, kuris guldamas ant medžio ryškina kuriamų portretų kontūrus.
„Artėja šioks toks jubiliejus, pagalvojau, kad vertėtų kažką prasmingo ir sunkaus kaip dailininkui padaryti. Domiuosi Lietuvos istorija. Gimiau ne kovo 11, o 13 dieną. Datos viena šalia kitos, todėl pasirinkau temą – nupiešti Seimą atkūrusią Lietuvą“, – pasakojimą pradeda G.Balkevičius.
Būsimai parodai Gytautas ruošėsi gerą pusmetį – vaikščiojo į atitinkamus renginius, susijusius su Nepriklausomybės akto signatarais. Rinko įvairią medžiagą internete, bibliotekose, pas kolekcininkus.
Visa tai dariau ne tik tam, kad gaučiau jų nuotraukas, tačiau ir tam, kad suprasčiau, kokie tai žmonės. Piešdamas signatarus, Gytautas rinkosi tą laikotarpį, kuriuo konkretus žmogus jam atrodė geriausiai: „Visuomenėje yra paplitęs bijojimo pasenti kultas. Stengiausi tapyti jaunesnius“, – atskleidė dailininkas.
Paveikslai kurti ant medžio vaškinėmis kreidelėmis. Tokią techniką naudojo senovės egiptiečiai. Paveikslai ypatingi tuo, kad visi dažų sluoksniai persimato ir papildo vienas kitą.
„Paimu iš karto kokius 20–30 paveikslų, padarau kontūrus, juos padaręs pradedu formuoti bendrą vaizdą, taip kuriu visą parodą iš karto. Vieno paveikslo nedetalizuoju. Vėliau derinu fonus, spalvas. Kad matytųsi visuma. Dar ir dabar paveikslai nėra visai užbaigti, dar visus po truputį tobulinu“, – kūrybos paslaptis išdavė Gytautas.
Portretai tapyti pagal nuotraukas. Didžiąją dalį nuotraukų pavyko rasti internete, bibliotekose bei laikraščiuose. Daug padėjo draugai kolekcininkai, sutikę pasidalinti archyviniais vaizdais. Vieną nuotraukų kolekciją, kurioje vaizduojami Lietuvos atkuriamojo Seimo nariai, teko įsigyti.
„Vien informacijos rinkimas truko apie porą mėnesių, – paklaustas, kiek užtruko pasiruošimas paveikslų serijai, atskleidė G.Balkevičius. – Sunkiausia buvo nutapyti tuos, apie kuriuos nepavyko rasti medžiagos. Pavyzdžiui, Birutės Nedzinskienės nuotraukų beveik niekur nėra išlikusių. Internete yra tik mažo dydžio ir prastos kokybės. Todėl bandžiau kreiptis į Signatarų klubą, prašiau jų pagalbos suteikiant informaciją. Tačiau jie mane tiesiog ignoravo.“
Dailininkui kilo mintis pasiūlyti parodą surengti Seime. Parengęs parodos pristatymą, kaunietis ją išsiuntė į Seimo kanceliariją. Ši, sprendimo priėmimą patikėjo Signatarų klubui. Gavęs atsakymą, pasirašytą Signatarų klubo prezidentės, menininkas liko įskaudintas.
„Atsakyme buvo rašoma, kad nėra tikslinga tokio turinio ir kokybės parodą eksponuoti Seime.
Mane labiausiai užgavo pasakymas „netinkamas turinys“. Ką aš pavaizdavau? Aš pavaizdavau signatarus. Žmones, atkūrusius Lietuvą.
Esu anksčiau tapęs ir „pupytes“, tačiau tai yra visai kas kita, čia rimti darbai. Gal šiemet atrodo, kad netikslinga, gal po metų atrodys kitaip. Manau, klubo prezidentės atsakymas yra netikslus. Susidarė įspūdis, kad aš jai pasirodžiau toks kaip šiukšlė, nes esu bedarbis menininkas. Bandžiau su ja kalbėtis jos knygos pristatyme, tačiau ji nenorėjo su manim bendrauti“, – apmaudo neslėpė G.Balkevičius.
Signatarų klubui netinka
„Mačiau du portretus. Eksperimentuoti galima, bet ne su mumis. Idėja gera, bet kokybė netempia. Šaržistas dviem pieštukų štrichais padarytų geriau“, – kategoriškai sakė Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.
Miškininkės specialybę turinti moteris pripažino, kad G.Balkevičiaus elgesys yra įdomus, tačiau tokių meno žmonių yra ne vienas ir ne du.
„Prieš kurį laiką ieškojome, kas gali nutapyti 20 paveikslų, darbai užtruko dvejus metus, o čia siūlosi padaryti 124 per tris mėnesius. Apie kokybę jis nenori net girdėti, vietomis net vašku neužlieta, matyti fanera“, – du matytus paveikslus įvertino B.Valionytė.
