Kartu su urbanistinio šokio teatro „Low Air“ kolektyvu Fredrikas vedė seminarus Vilniuje, kur šokio mylėtojus bandė supažindinti su vogue technika. „Kai matai vogue – tiesiog negali atsispirti, šis šokis spinduliuoja energija. Žmonės kartais žiūri, šypsosi – tai užkrečia“, – 15min sakė jis.
Pasak svečio, nors Lietuvoje šokio scena ir nėra didelė, ji labai įdomi, perspektyvi. Jis liko sužavėtas „Low Air“ komanda, jų veikla.
Su Fredriku susitikome 15min redakcijoje. Vos pamačius jį nesunku suprasti, kad jis – šokėjas. Tą išdavė plastiški judesiai, teatrališka natūra ir ryškūs lotynų amerikiečio bruožai.
Šokiu susidomėjo dar paauglystėje
Abu Fredriko tėvai – čiliečiai, tačiau jis gimė ir užaugo Švedijoje. Ten, dar būdamas 13-ikos, jis ir pradėjo domėtis šokiais. Nors pats į juos įsitraukė tik praėjus trejiems metams, tuomet, kai dalyvavo viename Švedijoje vykusiame seminare.
„Tada dar neturėjau galimybės treniruotis, todėl tiesiog stebėdavau profesionalius šokėjus, stebėdavau, kaip jie šoka, ir žavėjausi. Tas seminaras man atvėrė akis. Rodos, net ėmiau kitaip suprasti pasaulį, ir tada sau pasakiau – karjerą siesiu su šokiu.
Norėjau tiesiog šokti, nemąsčiau apie jokius pasiekimus ir jokius tikslus. Smagiausia buvo tiesiog šokti, o visa kita atėjo su trenksmu“, – prisiminė Fredrikas.
Davęs sau pažadą, jis pirmiausia išbandė hiphopo sceną, vėliau – džiazą, salsą, kurios neapleidžia iki šių dienų. Apie vogue techniką tuomet Fredrikas nelabai ką ir buvo girdėjęs, Švedijoje prieš 15 metų tiesiog nebuvo šios kultūros. Tačiau po vizito į Niujorką, Fredriko gyvenimas apsivertė 360 laipsnių kampu – apsilankęs specialiuose klubuose, jis liko sužavėtas, o vogue palaipsniui tapo vis įdomesnis.
Tapo šokio pradininku Švedijoje
„Buvau pirmas, kuris Švedijoje pradėjo šokti vogue, ir vienintelis tuo metu. Tuomet net ir Europoje tai buvo gana reta – visas šios kultūros židinys liepsnojo JAV. Tačiau palaipsniui vogue užkariavo ir Europą, dabar tai tokiose šalyse kaip Prancūzija, Olandija, Italija, taip pat ir Švedija ar Suomija – labai populiaru, čia kone kas savaitę vyksta vadinamieji vogue vakarėliai“, – kalbėjo Fredrikas.
Šiandien pašnekovas skaičiuoja jau dešimtmetį tikslingo ir kryptingo darbo tobulinant vogue techniką. Ir nors Fredrikas neapleidžia ir jogos, baleto pamokų, reguliariai lankosi sporto salėje, vogue tapo jo didžiausia gyvenimo meile ir svarbiausia kasdienybės dalimi.
„Niekada nebuvau iš tų, kurie mėgsta save įstatyti į rėmus: daug treniruojuosi, mokausi ir kitų šokių technikų, tačiau vogue – tai galimybė išreikšti save, galimybė parodyti, kas iš tiesų esi. Tai labai išraiškingas šokis, reikalaujantis ir fizinio pasiruošimo, ir plastikos, ir kūrybiško požiūrio“, – kalbėjo šokėjas.
Ypatingosios vogue šventės
Pasak jo, geriausiai visa tai atsiskleidžia anksčiau minėtose vogue šventėse – specialiuose vakarėliuose, į kuriuos susirenka geriausi šio stiliaus šokėjai. Skirtingose kategorijose pristatydami įmantriausius judesius, jie varžosi tarpusavyje dėl geriausiojo vardo.
Tokie varžybinį konkursą primenantys vakarėliai už Atlanto vyksta kone kiekvieną savaitgalį, o Europos didmiesčiuose – kiek rečiau, maždaug kartą per mėnesį. Nepaisant to, į visus juos susirenka šimtai, o kartais ir tūkstančiai dalyvių, žiūrovų, čia vyksta vidinės šokių kovos, o laimėtojai kaskart kelia kokybės kartelę.
Čia šokėjai vertinami daugybėje skirtingų kategorijų: už profesionalumą, už originalumą, už estetiką, kartais net už paties šokėjo išorinį grožį – vogue apima labai daug. Pagrindinės šokio šakos skirstomos į senąją klasikinę old way, moderniąją new way bei itin moterišką vogue fem.
Tiesa, nors pirmus du stilius dar kartais renkasi ir dailiosios lyties atstovės, pastarojoje jų nė su žiburiu nerasi – vogue fem priklauso gėjams, scenoje judantiems lyg moterys.
„Aš pats dažniausiai praktikuoju new way – tai 8-ajame dešimtmetyje išpopuliarėjęs šokis, kuriame daug pozų, įvairių linijų, jis laisvesnis. Priešingai nei dešimtmečiu anksčiau atsiradusiame old way, jis muzikine prasme yra lėtesnis šokis, čia mažiau įvairių taisyklių. Apskritai visas vogue atėjo iš gėjų kultūros Niujorke, o vogue fem tame ypač jaučiamas, jis sparčiai į aukštumas šoko dar visai neseniai, maždaug nuo 2010-ųjų“, – pasakojo Fredrikas.
Pasak jo, čia, kaip ir bet kurioje kitoje kultūroje, egzistuoja tam tikros grupuotės, atskiros šokių mokyklos, vadinamos namais. Todėl kartais vogue vakarėliuose kovos vyksta ne tik asmeniškai tarp konkrečių šokėjų, bet ir tarp jų atstovaujamų namų.
Fredrikas šiuo metu priklauso vadinamai „Milan“ grupei, todėl jį daugelis žino kaip Milan Fredrik. „Dauguma vogue šokėjų yra homoseksualūs, juos dėl jų orientacijos šeimos neretai atstumia, kartais net išvaro iš namų. Dėl šios priežasties ėmė kurtis vogue namai. Ten visi – lyg šeima. O kadangi tie vadinamieji namai turi šeimininkus, visi juose gyvenantys turi tam tikras pareigas. Tiesa, kiekvieni namai turi kokį nors išskirtinumą, o tai atsispindi ir šokyje, jie reprezentuoja tam tikrą stilių“, – kalbėjo jis, prasitaręs, kad išvis egzistuoja apie 200 tokių namų.
Šoko ir Karlo Lagerfeldo vakarėlyje, ir „Eurovizijoje“
Šiandien Fredrikas treniruotėms skiria itin daug dėmesio. Jei ruošiasi vakarėliui – treniruojasi kasdien. Tačiau lygiagrečiai su šokiais jis užsiima ir kitais projektais – radęs laisvo laiko dirba modeliu, dalyvauja įvairiuose komerciniuose projektuose.
Per savo karjerą jam ne kartą teko dalyvauti ir „Eurovizijoje“, ir privačiuose žvaigždžių vakarėliuose. Vienas ryškesnių tokių renginių – darbas su Karlu Lagerfeldu. „Tai vyko 2013 metais ir galiu drąsiai sakyti – tuomet mano svajonė tapo realybe. Tiesa, nebuvo taip, kad Karlas mane tuomet užsakė, jis tiesiog rengė pristatymus skirtinguose muziejuose ir, kai atvyko į Švediją, norėjo, kad kas nors šoktų vogue, todėl taip išėjo, kad šokau aš“, – 15min kalbėjo jis.
Fredrikui taip pat teko dirbti ir su 2014-ųjų „Eurovizijos“ laimėtoju, Austrijos atstovu Conchita Wurst. „Conchita norėjo, kad pristatyčiau vogue šokius. Mane pristatė kaip vieną stipriausių Europos vogue šokėjų, todėl dirbome kartu. Vienoje kartu atidarėme „Euroviziją“, – pasakojo pašnekovas.
O su kuo dar jis norėtų pasirodyti vienoje scenoje, dirbti kartu? „Oi, tokių žvaigždžių yra labai daug. Norėčiau leistis į koncertinį turą su Madonna, yra keletas kompanijų, su kuriomis norėčiau dirbti, negaliu nepaminėti ir Karlo Lagerfeldo, kitų garsių dizainerių. Stengiuosi laikyti duris atviras, todėl jei turiu galimybę – ja naudojuosi. Toks mano principas“, – sakė Fredrikas.
Dėl svajonės bėgo ir iš namų
Šiandien jis – itin daug keliauja, Fredriko grafikas suplanuotas keliems mėnesiams į priekį, jo laukia pasirodymai, o kur dar įvairios pamokos, seminarai, kuriuos imasi vesti. Jis padeda tiems, kurie ruošiasi vogue vakarėliams, tuomet Fredrikas pataria, padeda geriau pasiruošti.
„Vogue – labai atletiškas šokis, todėl reikia būti fiziškai stipriam, kad galėtum įvairius judesius atlikti taisyklingai. Žinau, kad kai kurie mokosi savarankiškai, stebi „Youtube“ įrašus, tačiau ten yra ir daug šlamšto. Būna, kad kiti prisižiūri prastų pavyzdžių ir paskui šoka visai ne taip, kaip reikia. Nors, žinoma, žinau ir atvejų, kai tas pats „Youtube“ tinklas kai kuriems tapo geriausiu mokytoju, o šokėjai – tikrais profesionalais. Todėl svarbiausia žinoti, ką žiūrėti, tinkamai pasirinkti“, – kalbėjo jis.
Fredrikas šokio mokėsi baleto akademijoje Stokholme, ten studijavo 2,5 metų, nors net du sykius iš jos buvo išmestas. Kaip pat sako, tuomet buvo dar jaunas, o ir turėjo problemų namuose, jo tėvai nenorėjo, kad šis savo karjerą sietų su šokiu.
„Neturėjau palaikymo, tėvas labai prieštaravo, kad tapčiau šokėju. Todėl, kai man buvo 18 metų, išėjau iš namų, per metus gyvenau maždaug 10–11 skirtingų vietų. Buvo labai sunkus laikas – namo negrįždavau, pamokų nelankiau...“ – kalbėjo jis.
Svajonėse – ir dainininkas, ir modelis
„Paskui dirbau kaip laisvai samdomu šokėju. Iki šiol atsimenu savo pirmą pasirodymą Amsterdame, nors tuomet visa tai dar buvo mėgėjiška, profesionalus debiutas įvyko 2013 metais – būtent nuo tada prasidėjo mano rimtesnė karjera“, – mintimis dalijosi šokėjas.
Tiesa, Fredrikas kurį laiką svajojo ir apie dainininko profesiją, taip pat – modelio darbą. Ir nors šia veikla jis užsiima iki šiol, vis tik pripažįsta – valgyti duoną iš modelio darbo – sunku. Pasak jo, vidinė mados virtuvė turi ir savas taisykles, kurios ne visuomet malonios. Fredriko teigimu, patekti ant žurnalo viršelio, jei nesi baltaodis – sunku, neva retai kada pasitaiko, kad juos papuošia lotynų amerikiečiai ar azijiečiai.
„Galimybės yra ribotos. Abejoju, ar mano išvaizda man padėtų šioje srityje, baltaodžiam yra lengviau“, – sakė jis.
Vogue išlaisvino asmenybę
Tačiau vogue scena yra skirta visiems, čia nesvarbu, kaip tu atrodai, kas esi. Dėl šios priežasties Fredrikas sako ir pamėgęs šiuos šokius – šioje scenoje visi lygūs, čia visiems užtenka erdvės.
Laisvalaikiu jis mėgsta ir filmus pažiūrėti, ypač vertina Quentino Tarantino kūrybą, mėgsta dvasinę literatūrą, 70-ųjų muziką, neretai klauso disko, hauso, hiphopo, džiazo.
Paklaustas, kaip save įsivaizduoja po 10 ar 15 metų, Fredrikas susimąsto ir sako, kad svarbiausia – nepaliauti siekti savo tikslų. „Nors gali jų turėti, tačiau reikia ir išnaudoti įvairius šansus, daryti tai, kas patinka. Gal ir ne visada man sekasi, gal ne visuomet mano ekonominė situacija puiki, tačiau dievinu tai, ką darau, kuo užsiimu. Todėl labiausiai tikiuosi, kad galėsiu veikti, ką noriu veikti. Reikia tik turėti kantrybės, o atpildas anksčiau ar vėliau vis tiek ateina“, – sakė jis.
