Gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“ pirmą kartą inicijavo eitynes už gyvūnus. Jie tai vadina didžiausiu įvykiu Lietuvos gyvūnų teisių istorijoje.
Gyvūnų mylėtojų eisena prasidėjo 14 val. Arkikatedros aikštėje ir Gedimino prospektu keliavo iki Nepriklausomybės aikštės. Tarp dalyvių buvo galima sutikti ir ne vieną žinomą žmogų, palaikiusį šią idėja.
Eisenoje žygiavo juvelyrikos dizainerė Jurga Lago, čia atsivedusi ir sūnų Luką, grupės „The Roop“ vokalistas Vaidotas Valiukevičius, režisierius Romas Zabarauskas, Raisa Šarkienė ir daugelis kitų.
Juvelyrė Jurga Lago, eisenoje pasirodžiusi su jaunesniuoju sūnumi, pasakojo, kad jos šeima prieš kelerius metus visiškai atsisakė mėsos. 17-metis sūnus Nojus vegetaru tapo prieš porą metų, 11-metis Lukas – prieš metus. Tiesa, pati Jurga mėsos nevalgo kur kas ilgiau, o vyras yra veganas.
„Aišku, tėvai daro įtaką savo vaikams dėl mitybos. Bet mes niekada neįkalbinėjome, nevertėme, kai tik jie paprašydavo, tai turėdavo mėsą ant stalo, užsakydavome ir kavinėje, jei norėdavo. Tačiau galiausiai patys sugalvojo ir mėsos atsisakė“, – kalbėjo Jurga.
Pasak jos, jeigu yra galimybė nežudyti gyvūno, ją turėtų rinktis kiekvienas: „Suprantu, kad senovėje nebuvo alternatyvų – jei negimei su kailiu, turi papjauti kitą gyvūną ir užsidėti jo kailį, kad nesušaltum. Bet šiandien žmogus skrenda į kosmosą! Pažanga visur labai didelė. Dabar mes turim alternatyvą – galim rinktis sintetinius audinius. Juk nebūtina vilktis kailinius ir įsivaizduoti, kad esi gražesnis už tą lapę, kuri tą kailį turėjo.“
Eisenoje pasirodė ir režisierius Romas Zabarauskas. Jis jau dvejus metus yra veganas. Viena iš priežasčių – gyvūnų žudymas, kurio jis nepripažįsta.
„Mane sukrečia, kaip mes esame atitrūkę nuo realybės ir nuo to, kokį skausmą nuolat sukeliame gyvūnams. Už gražių reklamų slypi neįtikėtinai žiauri realybė. Kita vertus, man taip pat atrodo labai svarbu ne gyvūnų, bet pačių žmonių gerovė. Gyvulininkystės industrija smarkiai prisideda prie globalinio atšilimo“, – 15min sakė Romas.
Pasak jo, eisenos yra puiki proga susiburti bendraminčiams ir visiems kartu stengtis dėl pokyčių: „Teoriškai, turėtų ir valdžiai proto įkrėsti, bet ar mūsų valdžia reaguoja į racionalius argumentus? Jau pradedu abejoti. Juk valdžioje turime žaliuosius valstiečius, ši tema jiems turėtų būti net labai svarbi.“
Eisenoje žygiavo ir grupės „The Roop“ vokalistas Vaidotas Valiukevičius, kuris taip pat pasisako už gyvūnų teises.
„Mes gyvename XXI amžiuje, ir reiktų paklausti savęs, ar visi mūsų įpročiai yra teisingi, ar jie užsilikę nuo akmens amžiaus. Dėl to jau 2,5 metų esu veganas ir dar 4-erius – vegetaras. O ir kailinių nenešioju – yra daugybė medžiagų, kurias galima nešioti, ir vis tiek bus šilta ir gražu“, – 15min pasakojo dainininkas.
Pasak Vaidoto, mėsos jis nusprendė atsisakyti, nes gaila gyvybės. „Žmogus ar karvė – ta pati gyvybė. Kai gyvename normalioje civilizacijoje, kurioje yra gana daug alternatyvų, tai aš ir renkuosi nežudyti. Todėl manau, kad kiekviena tokia eisena, viešas kalbėjimas šia tema atlieka švietėjišką funkciją. Reikia skleisti žinią, supažindinti, kaip viskas vyksta iš vidaus, ir klausti, ar tu, žmogau, nori prie tų žiaurumų prisidėti.“
Gintarei Gurevičiūtei nepavyko atvykti į renginį, tačiau 15min ji sakė, kad šią idėją labai palaiko. Laidų vedėja pati mėsos atsisakė būdama vos 12 metų, nes lėkštėje matydavo ne maisto produktą, o mirusį gyvūną. Tačiau vėliau augant atsirado ir etinių sumetimų: „Dėl to, kad gaila gyvūno, aš nenešioju kailinių. O nevalgau mėsos, nes matau prieš save lavoną.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Gintarė Gurevičiūtė vegetare tapo būdama 12-os: „Man mėsa – miręs gyvūnas“
„Internete daug filmukų, kaip žmonės negailestingai elgiasi su gyvūnais dėl kailių – daužo, dar gyviems nudiria kailį. Šitie dalykai kraupūs. Suprantu, kad dėl eitynių žmonės nenustos nešioti kailinių ar juos gaminti. Bet galbūt tai būtų galima daryti mažesniais kiekiais ir humaniškiau. Nors be to galim ir apskritai apsieiti – gyvename ne Šiaurės ašigalyje, sėkmingai galima žiemą išgyventi be kailių ir odų“, – svarstė Gintarė.
G.Gurevičiūtė teigė, kad ją labiausiai piktina tie, kurie galvoja, kad gyvūnai yra sukurti žmogui: „Daugumai atrodo, kad tokie gyvūnai kaip karvė, kiaulė, kurias naudoja maisto pramonei, sukurti tam, kad pildytų žmonių poreikius – pavalgyti, apsirengti. Bet kiekviena gyva būtybė turi teisę gyventi laisvai ir egzistuoti ne tam, kad tarnautų žmogui.“
Be to, ji renkasi kosmetiką, kurios gamintojai neatlieka bandymų su gyvūnais: „Kone labiausiai sukrečiantis elgesys – kosmetikos bandymai. Tikrai galima be to apsieiti. Juk tie vargšiukai atsiranda vien tam, kad būtų visą gyvenimą kankinami. Čia yra nežmoniškumo viršūnė.“
Labdaros fondo „Lietuva – gyvūnams” įkūrėja, modelis Deimantė Guobytė taip pat negalėjo sudalyvauti eisenoje, tačiau džiaugėsi šia idėja: „Tokių eisenų reikia Lietuvoje, kad žmonės atkreiptų dėmesį į beglobius gyvūnus, kad pakeistų savo požiūrį ir vertintų juos. Juk jie gyvi ir turi jausmus, visai kaip žmonės.“
Jos manymu, tokie renginiai yra puikus būdas žmonėms priminti apie gyvūnų teises. „Reikia garsiai kalbėti apie šias problemas norint jas išspręsti ir supažindinti žmones su tikrąja tiesa. Kad gyvūnų teisės taptų gerbiamos, manau, reikia ir toliau daryti štai tokius renginius, ieškoti bendraminčių ir t.t.
Būtent dėl to aš ir įkūriau fondą „Lietuva – gyvūnams“, kad padėčiau mažinti beglobių gyvūnų skaičių Lietuvoje, ir kad atsirastų, kas jais rūpinasi. Tik mes, žmonės, galime jiems padėti. Taip pat būtų galima stabdyti žiaurų požiūrį, rodant vaizdo medžiagas, kaip tie kailiniai gaminami, kokie veiksmai yra atliekami su vargšais gyvūnais, juk tai tikrai protu nesuvokiami kankinimai“, – 15min kalbėjo Deimantė.
Situacija su gyvūnų globos namais, kurie nuolat auga, ją taip pat labai liūdina: „Mane labiausiai sukrečia kai kurių žmonių požiūris į gyvūnus – su jais nesiskaito, paima į globą, augina, o kai gyvūnai atsibosta, atiduoda į prieglaudas, o dar baisiau – kai palieka kur nors gatvėje be visiškos sąžinės graužaties.“
Apie eitynes
Pasak vienos iš organizacijos įkūrėjos Gabijos Enciūtės, per metus dėl kailinių Lietuvoje nužudoma apie 2 mln. gyvūnų: „Spėjama, kad iš viso čia veikia 175–300 fermų, kurios augina gyvūnus tam, kad galėtų gaminti kailinius. Ne visos įmonės teisingai atskleidžia savo veiklą.“
Tad eitynes imtasi organizuoti, siekiant parodyti visuomenės nusiteikimą kailinių žvėrelių fermų atžvilgiu. 2016 m. vykdyta reprezentatyvinė apklausa atskleidė, kad gyvūnų auginimui vien dėl jų kailio nepritaria beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų. „Vis garsiau viešojoje erdvėje skamba pasipiktinimas dėl kailių industrijos neetiško elgesio su gyvūnais ir jos sukeliamos taršos“, – komentavo Gabija Enciūtė, viena iš „Tuščių narvų“ įkūrėjų.
Osle ir kituose Norvegijos miestuose, siekdami išreikšti nepasitenkinimą vis dar veiklą tęsiančia Norvegijos kailių pramone, pernai metų lapkritį į gatves išėjo iš viso apie 13 tūkst. žmonių. Aštuoniose Europos šalyse kailių pramonės veikla sustabdyta dėl etinių priežasčių; parlamentinio lygio debatai dėl galimo šios ūkio šakos uždraudimo jau girdėti ir Čekijoje bei kaimyninėje Lenkijoje.
