Iš mažo Batakių miestelio Tauragės rajone kilusi 17-metė mergina sekmadienio vakarą, kaip sakė Justinas Jarutis, tapo „tobula vyšnia ant jo komandos torto“. Kamilė buvo paskutinė, laimėjusi kelialapį į kitą etapą – tuomet, kai ji dainavo, visi kiti mokytojai jau nebeturėjo laisvų vietų savo komandose.
„Galvojau, kad užstrigs telefonas nuo žinučių ir skambučių skaičiaus. Visiškai nesitikėjau, pirmą kartą gyvenime sulaukiau tiek dėmesio“, – su YPATINGOS džiaugėsi Kamilė Smaidžiūnaitė.
Paprasta mergina iš paprasto miestelio
Nors scenoje Kamilė – linksma, atsipalaidavusi, visą sceną ne tik balsu, bet ir šokiu valdanti diva, gyvenime ji sako esanti kur kas ramesnė. Gimusi ir augusi mažame miestelyje – Batakiuose, mergina gyveno paprastai. Daug laiko leisdavo ir šalia esančiame močiutės kaime, kur nesibaimino jokių darbų.
„Ir bulves kasiau, ir daržą ravėjau. Moku viską, – juokiasi Kamilė. – Galbūt tokios patirtys ir užgrūdino mane nebijoti jokių darbų ir neužkelti nosies į viršų. Ten augdama buvau labai laiminga.“
Šalia visų kaimo darbų, Kamilę visada lydėjo ir muzika. Merginos mama Inga – irgi muzikantė, duoną valganti būtent iš šios veiklos. Ji dainuodavo vestuvėse, renginiuose, dabar dirba muzikos mokytoja, moko vaikus dainuoti. Būtent mama ir pastūmėjo merginą žengti tuo pačiu keliu.
„Ji mane nuo pat mažens mokė dainuoti, ruošė „Dainų dainelei“ ir kitiems konkursams. Aišku, tuo metu man tai nelabai patiko, vis tiek mamos disciplina kitokia, čia nebelieka mamos ir dukros santykio, būdavau tokia pati kaip ir kiti mokiniai. Tačiau tik dėl jos dabar esu ten, kur esu“, – šypsosi Kamilė.
Viena gyvena nuo 15-os
Būtent mama Kamilę pastūmėjo persikraustyti į Kauną, kad dukra galėtų dainavimo mokytis profesionaliai. Pasak atlikėjos, Batakiuose tam labai trūko galimybių.
„Tiek aš pati, tiek mama norėjo, kad savo gyvenimą siečiau su muzika. Žinojau, kad bus labai sunku, bet užsidegimas nugalėjo visas baimes. Be to, tik atsikrausčiusi į Kauną supratau, kiek daug visgi vaikai gyvendami kaime praranda – mieste tiek daug veiklos, būrelių, visi lengviau bendrauja, važinėja po koncertus ar ekskursijas. Pirmais mėnesiais mane stebino aplinka kiekviename žingsnyje“, – pripažįsta ji.
Visgi ant jos, 15-metės, pečių užgriuvo nelengva atsakomybė – Kamilė privalėjo išmokti gyventi viena ir visapusiškai savimi pasirūpinti be niekieno pagalbos.
„Nuo mažens buvau gana savarankiška, tvarkinga, todėl tą patį perkėliau ir į Kauną. Aišku, naminio maisto labai pasiilgstu, ši sritis nelabai gerai man sekasi, – juokiasi Kamilė. – Tačiau greitai susiradau draugų, vokalo mokytoja mane prižiūrėjo kaip mama, todėl greitai pripratau.“
Mergina tikina, kad ir pagundų nuklysti visai nebuvo. Pasak jos, tėvai išauklėjo taip, kad jai nė minties nebuvo neatsakingai elgtis. „Ši patirtis privertė mane kur kas greičiau suaugti“, – pripažįsta ji.
Traukia televizija
Nuo pat vaikystės merginai sekėsi visur – ji konkursuose skindavo apdovanojimus, tapdavo laureatė. O praėjusiais metais žengė ir į televiziją – dainavo „Finalo ketverto“ scenoje. Tačiau čia tinkamai pasirodyti nepavyko – pritrūkus eterio laiko, ji taip ir negavo teisės kovoti dėl vietos į kitą etapą.
„Kadangi buvau paruošusi pasirodymą, mama šiaip ne taip susitarė, kad leistų man bent jau tiesiog sudainuoti“, – juokiasi ji.
Todėl Kamilė nusprendė pabandyti dar kartą, tik jau „Lietuvos balse“. Čia jos vos neištiko tas pats likimas.
„Kai atėjau į akląsias perklausas, žinojau, kad visi mokytojai jau turi pilnas komandas, tik vieninteliam Justinui Jaručiui trūksta vieno mokinio. Kadangi prieš mane buvo trys merginos, galvojau, kad jis kažkuriai tikrai atsisuks ir man nebereikės pasirodyti, buvau labai išsigandusi“, – juokiasi ji.
Tačiau J.Jarutis, matyt, paskutinę vietą saugojo būtent Kamilei. Mergina sako, kad žengdama į sceną negalvojo, kas jos laukia, tiesiog džiaugėsi galėdama ten dainuoti ir parodyti, ką tiek laiko repetavo prieš veidrodį.
„Televizija man visada buvo naujovė, man buvo įdomu sužinoti, kaip viskas vyksta iš kitos pusės, kaip toje virtuvėje sukasi Lietuvos žvaigždės. Ir man labai patiko. Labai smagu, kai visa Lietuva gali tave matyti vienu metu per televizijos ekraną. O ir tokia patirtis padeda dar labiau augti tiek kaip žmogui, tiek atlikėjui. Tikrai pasiūlyčiau išbandyti kiekvienam“, – šypsosi K.Smaidžiūnaitė.
Tėtis apsigyveno su geriausia drauge
17-metę Kamilę scenoje stebėti labai žavu – ji čia drąsi, atsipalaidavusi, stebinanti ne tik vokalo, bet ir judesio sugebėjimais. Visa tai mergina sako paveldėjusi iš savo mamos, ji dainuodama būna lygiai tokia pati.
„Aišku, mane išlaisvina ir pramoginiai šokiai, kuriuos lankiau 5 metus, – šypsosi ji. – Nors gyvenime esu visiškai kitokia nei scenoje – daug ramesnė. Tačiau didelę įtaką daro mano pašėlę draugai, esantys šalia, kuriems esu labai dėkinga už visas pozityvias emocijas. Nes gyvenimas nėra tik rožėmis klotas.“
Paklausta, ką turėjo omenyje taip sakydama, Kamilė prabilo apie prieš 2,5 metų patirtą traumą – kai sužinojo, jog tėtis apsigyveno su jos geriausia drauge, su kuria mergina augo nuo pat mažų dienų.
„Šis tėčio poelgis mane pakeitė, sustabdė tą visą jaunystės žavumą, subrandino, privertė susimąstyti. Net nemoku paaiškinti, ką išgyvenau. Buvau daug laisvesnė, bet sužinojus apie tėčio romaną su geriausia drauge, tai tikrai paliko traumą. Aš labai dažnai apie tai pagalvoju, bet žinau, kad nieko nebegaliu padaryti“, – kalba Kamilė.
Pasak merginos, apie tėčio ir trejais metais už ją vyresnės draugės jausmus Kamilė sužinojo vos išvykus gyventi į Kauną. Sulaukusi mamos skambučio, ji sako negalėjusi patikėti, ką mama pranešė.
„Mamai buvo labai sunku viską pranešti. Kai ji man paskambino, aš netikėjau tuo, ką ji sako, man buvo juokinga, sakiau: ką tu čia juokauji. Tačiau tada ji man pateikė įrodymus, parodė žinutes, nuotraukas, ir tada man nebebuvo kitos išeities, turėjau patikėti. Jei ne mažas mūsų miestelis ir čia greitai sklindančios kalbos, manau, kad tėtis taip ir nebūtų prisipažinęs“, – svarsto Kamilė.
Šiais laikais tai jau tapo kasdienybe – labai madinga turėti jaunesnę žmoną. Bet niekada negalvojau, kad ja mano tėčiui gali tapti mano geriausia draugė
Atlikėja neslepia, kad po tokio akibrokšto jautėsi išduota. Kad pateks į tokią situaciją, ji niekada net nebūtų pagalvojusi.
„Ji buvo geriausia mano draugė, su kuria dalinausi visomis paslaptimis ir išgyvenimais. Ji žinojo net tokius dalykus, apie kuriuos nenorėčiau, kad žinotų mano tėvai. Tačiau kadangi jie kartu – tėtis apie mane jau turbūt viską girdėjo. Žinot, šiais laikais tai jau tapo kasdienybe, juk labai madinga turėti jaunesnę žmoną. Bet niekada negalvojau, kad ja mano tėčiui gali tapti mano geriausia draugė“, – sako Kamilė.
Pati mergina bandė kalbėtis su tėčiu apie tai, kas nutiko, tačiau jis nepateikė jokių atsakymų. Anaiptol, nuo dukros atsiribojo.
„Jis paliko mane nežinioje, neatsakė į mano klausimus, ir negana to, po to išvis nebandė su manimi susisiekti. Aš suprantu, kad jie įsimylėjo, ir viskas dėl to gerai. Bet iš tėčio tokių žodžių kaip „aš įsimylėjau, atsiprašau, kad viskas taip nutiko“, taip ir neišgirdau. Tik toji draugė neseniai man parašė, kad pasiilgo manęs kaip draugės, ir paprašė, kad bendraučiau su tėčiu… Nekilo ranka man jam parašyti ir vėl bandyti kalbėtis. Gal per mažai praėjo laiko“, – pasakojo Kamilė.
Iš tėčio tokių žodžių kaip „aš įsimylėjau, atsiprašau, kad viskas taip nutiko“, taip ir neišgirdau
„Mano gyvenimas – kaip ispaniškas serialas“, – šiandien juokiasi atlikėja. Praėjus keleriems metams, Kamilė sako jau galinti į visą šią patirtį žiūrėti su šypsena.
„Meilei neįmanoma užkirsti kelių. Net ir mano močiutė, tėčio mama, sako, kad ji nieko dėl to negali padaryti. Aš manau, ir pati kada nors sugebėčiau jam atleisti, visgi jis yra mano tėtis. Jis man buvo labai svarbus, mes labai gerai sutarėme. Žmonės įsimyli, tai natūralu. Aišku, ši situacija man labai skaudi, bet jei taip įvyko, matyt, taip turėjo būti. Gal kada nors pradėsime bendrauti, kas čia žino. Tačiau nebent su tėčiu, draugei aš niekada neatleisiu“, – įsitikinusi Kamilė.
Apie šią nemalonią patirtį dainininkė stengiasi nebegalvoti ir galvoti tik apie ateitį. Iš šios situacijos ji sako sugebėjusi ir kažką gero pasiimti – tai privertė dar labiau suartėti su mama.
„Nebelaikome to didelio pykčio, mums tai praeitis. Mes stiprios, vieną kitą labai palaikome, labai artimai bendraujame. Dabar esame geriausios draugės. Juk sakoma – kai ką nors prarandi, kai ką ir atrandi. Tai visa šita situacija mane su mama padarė tiesiog neišskiriamomis. Esu už viską jai dėkinga“, – pasakojo K.Smaidžiūnaitė.
Galvodama apie savo ateitį, Kamilė svajoja išvažiuoti mokytis ir gyventi į užsienį. Kaip pati sako, jai norisi dar daugiau galimybių.
„Kita vertus, galbūt aš pasitobulinus užsienyje norėčiau grįžti ir gyventi Lietuvoj. Mano gyvenime dabar vyksta labai daug dalykų. Menininkų keliai išties nelabai žinomi“, – juokiasi Kamilė Smaidžiūnaitė.