Kasmet televizijos Lietuvoje žiūrovams paruošia po keletą skirtingų muzikinių projektų, kurių metu ieško to vienintelio, galinčio užkariauti didžiąją Lietuvos muzikos sceną. Vien tokie televiziniai projektai, kaip „Lietuvos balsas“ ir „X faktorius“, per pastaruosius septynerius metus Lietuvos muzikos scenai paruošė 12 atlikėjų. Tačiau visus juos išvardinti daugeliui būtų nemenka užduotis.
Geriausiai įsimena tik tie, kurie toliau po projektų lieka ant didžiosios scenos. Deja, tokių yra tik maža dalis, daugumos nugalėtojų populiarumas ir ryškumas išblėsta vos tik pasibaigus televiziniam šou. Monika Pundziūtė-Monique, Monika Marija Paulauskaitė, Iglė Bernotaitytė – tai trys žinomiausios ir iki šiol aktyvią veiklą didžiojoje Lietuvos muzikos scenoje vykdančios projektų nugalėtojos.
Kodėl taip nutinka, ko reikia, kad televizijoje užgimusi žvaigždė ir toliau šviestų, 15min savo nuomone pakvietė pasidalyti muzikinius šou organizuojančius prodiuserius Saulių Urbonavičių-Samą, Gediminą Jaunių ir žymius muzikos prodiuserius Laurą Lučiūną, tarp kurių prodiusuojamų atlikėjų Justė Arlauskaitė-Jazzu.
Lauras Lučiūnas: „Dauguma dalyvių yra tinginiai“
Muzikos vadybininkas Lauras Lučiūnas 15min sako, kad televizinis populiarumas veikia paprastai – dalyviai įdomūs tik tol, kol rodoma laida, vėliau juos pakeičia kiti: „Kai vyksta šou, žiūrovai palaiko, balsuoja, bet kai jie išjungia televizorių, tu lieki vienas ir atsakai pats už save.“
Pasak Lauro, laidų prodiuseriai nėra atsakingi už nugalėtojo tolimesnę karjerą. Tai nulemia atlikėjo ar grupės užsispyrimas ir juodas darbas. Projektuose Lauras sako matantis daug talentingų žmonių, tačiau jo nuomone, dauguma jų – tinginiai.
„Pirmiausia reikia labai daug repetuoti. Dirbti keturis kartus daugiau nei kiti. Saulius Prūsaitis, Leonas Somovas, Jazzu, Samas – jie dirba penkis kartus daugiau nei visi kiti. Jų darbas yra negailestingas, jie turi būti nuolatos pasitempę ir labai daug dirbti su savo muzika.
Daug kas nežino, bet šitie mokytojai lanko ir vokalo pamokas. Deja, dažnas jaunuolis galvoja, kad tapus matomu daugiau nieko daryti nebereikia“, – teigia L.Lučiūnas.
Kalbėdamas apie televizinius projektus, Lauras mesteli akmenį ir į prodiuserių daržą. Esą jie dalyviais per daug rūpinasi. Režisuoja pasirodymus, siūlo dainas, sukuria aranžuotes ir leidžia dirbti su geriausiais muzikos prodiuseriais. Visa tai tam tikra prasme „užliuliuoja“ dalyvius, leidžia jiems apie nieką negalvoti. Pasibaigus projektui viso to nelieka.
Tačiau daug darbo, pasak Lauro, taip pat nepakanka – reikia gero vadybininko: „Dažnai pastebiu, kad projektų dalyviai galvoja, jog vadybininkai juos graibstyte graibstys. Taip nėra. Reikia patiems stengtis ieškoti gerų prodiuserių, kompozitorių, tik tada visas tas televizinis populiarumas neišblės.“
L.Lučiūnas sako, kad užsienyje yra vadybos kompanijų, kurios ne pačios ieško talentų, bet talentai ieško jų. Tam, kad su jais būtų dirbama, jiems mokami dideli pinigai. Vadybininkas išskiria keletą muzikinių projektų dalyvių, kurių karjeras galima laikyti pavyzdžiu.
„Lietuvos scenoje yra toks personažas Alen Chicco. Jis atėjo į realybės šou žinodamas, ko nori, ir plėtojo tą amplua. Jis iki šiol nepakeitė krypties ir tai daro toliau. Aš nesiimu vertinti jo muzikinės kūrybos, bet jis daro tai, ką nori, ir, mano nuomone, jam neblogai sekasi“, – 15min kalba L.Lučiūnas.
Moniką Pundziūtę-Monique Lauras vadina „daugiau ar mažiau artiste“. Nors mano, kad jai sekasi, vis dėlto pats jos ateitį, sako, įsivaizduojantis kiek kitokią, nei ją kuria dabartinė jos komanda.
Monikos Marijos Paulauskaitės komandą jis vadina viena stipriausių. Pačią atlikėją jis giria dėl nuoširdumo ir komunikabilumo, tačiau, pasak Lauro, ji dar yra savęs paieškose.
„Aš manau, kad atlikėjui pasiseka tada, kai jis sugeba parduoti bilietus į savo koncertus. Jei esi tiesiog matomas, bet į tavo koncertus bilietų neperka, sėkmės dar nėra“, – atlikėjų populiarumą apibendrina L.Lučiūnas.
Kaip tinkamiausią pavyzdį žmogaus, kuris dėl savo karjeros labai stengiasi, L.Lučiūnas įvardija Vidą Bareikį. Jo juodas darbas, pasak Lauro, atsipirko – šiandien jis yra labiausiai festivalių trokštamas Lietuvos muzikantas.
Dar vienas pavyzdys yra Leonas Somovas – jis nuolatos domisi naujovėmis, konsultuojasi su kompozitoriais, investuoja į techniką. Jis dirba su amerikiečių, olandų, vokiečių atlikėjais. „Jie nori Leono, nes žino, kad juo gali pasitikėti ir, kad jo dainos kokybiškos. Leonas Švedijoje dirba toje pačioje studijoje, kur su savo prodiuseriais muziką įrašinėja Davidas Guetta. Visa tai dėl uolaus jo darbo“, – pasakoja L.Lučiūnas.
Saulius Urbonavičius-Samas: „Neapsisprendusių dalyvių ateina vis mažiau“
Jau septintą sezoną šį rudenį pradedančio „X faktoriaus“ prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas pasakoja, kad projektas šiemet grįžta pasikeitęs. „X faktoriuje“ laimę išbandyti šiemet galės jaunuoliai nuo 12-os metų, anksčiau jiems turėjo būti bent 16-os. Bėgant metams keičiasi ir dalyvių atliekama muzika.
„Mes koja kojon einame su pasauliu. Jeigu pažiūrėtume, kokius kūrinius žmonės dainuodavo prieš penkerius metus ir kokius dabar – tai kaip diena ir naktis. Šiandien mes turime naujausius hitus“, – kalba S.Urbonavičius-Samas.
Saulius sako, kad tikėtis, jog į projektą atėjęs jaunas žmogus bus iš anksto sau nusimatęs konkrečius tikslus, neverta. Dažniausiai dalyviai užsidega, kai jiems pasiseka.
Tačiau čia motyvacija būtina. Pasak Samo, tik tie, kurie drąsiai eina ir atiduoda visą save, projekte tiek daug išmoksta, kiek niekur kitur negalėtų. Būtent čia dalyviai supranta, ar muzikinis kelias yra jiems, ir ar jie gali tapti žvaigždėmis.
„Pasaulyje yra įrodyta, kad talentas lemia tik kelis procentus sėkmės. Visa kita yra be proto sunkus ir tikslingas darbas. Tam reikia turėti valią, charakterį. „X faktoriuje“ žmonės atsiskleidžia. Kartais dalyvis daug žada, apžavi, bet vėliau supranti, kad jam kažko trūksta: parako, motyvacijos. Tai – natūralu“, – sako prodiuseris.
Bėgant metams tokių neapsisprendusių dalyvių ateina vis mažiau. Žmonės supranta, ką jiems teks patirti projekte.
„Pirmaisiais metais į klausimą „Ko tu atėjai?“ dažniausias atsakymas būdavo: „Išbandyti savęs.“ Tokių dabar vis mažiau, daugėja tokių, kurie savo gyvenimą nori sieti su muzika“, – apie pasiruošimą konkursui pasakoja S.Urbonavičius-Samas.
Pasibaigus „X faktoriui“, projekto rengėjai nugalėtojams ir toliau padeda. Šeštojo sezono favoritams „Good Time Boys“ jie padėjo įrašyti dainą ir toliau rūpinasi jų karjera. Intensyvus darbas su nugalėtojais trunka metus, vėliau jie pradeda savo kūrybinį kelią. „Visada išlieka tie, kurie yra labai užsispyrę ir nelaukia, kad kas nors kitas už juos viską padarytų. Jie turi patys stengtis ir atiduoti 100-ą procentų savęs“, – tikina Samas.
Žinomas dainininkas ir prodiuseris įsitikinęs – atlikėjams būtinas vadybininkas, tik bendro darbo dėka galima pasiekti rezultatų.
Gediminas Jaunius: „Pergalė – tik tramplinas karjerai, reikia atkaklaus darbo“
Muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ vyriausiasis prodiuseris Gediminas Jaunius sako, kad tarptautinės projekto taisyklės numato, jog jo vadovaujamo konkurso nugalėtojas pasirašo sutartį su GMTA agentūra, kuriai mūsų šalyje atstovauja „Elitaz Music“. Pasak prodiuserio, pergalės atveju su kiekvienu nugalėtoju individualiai tariamasi, kaip geriausiai galima jam ar jai padėti tęsti muzikinį kelią.
Tiesa, yra buvę atvejų, kai nugalėtojo sutartį šalių sutarimu perima kita agentūra, taip būta su nugalėtoju Pauliumi Bagdanavičiumi, kurio soline karjera rūpinosi „Zuzzi records“.
„Mano, kaip projekto vyriausiojo prodiuserio, siekis yra užtikrinti, kad kuo daugiau dalyvių po projekto sėkmingai tęstų karjeras. Ir manau, kad pasidžiaugti tikrai turime kuo – tai ir Monika Linkytė, kurios karjera smarkiai įsisiūbavo po dalyvavimo „Lietuvos balse“, tai ir praėjusio sezono atradimu tituluojama Augustė Nombeko, Gabrielius Vagelis, KAIA ir daugelis kitų. Kartais susiklosto taip, kad daugiau sėkmės po projekto sulaukia nebūtinai tie, kurie laimi projektą“, – pastebi G.Jaunius.
Vienos ryškiausių „Lietuvos balso“ nugalėtojų titulas neabejotinai atitenka penktojo sezono nugalėtojai Monikai Marijai-Paulauskaitei. Pasak G.Jauniaus, Monikos sėkmę nulėmė kelios aplinkybės, tačiau pagrindinė – noras daug dirbti.
„Ir nors ši sėkmė gali būti vadinama didele, manyčiau, kad Monika Marija yra tik savo karjeros pradžioje, iš jos tikimės labai daug. Dažnai nutinka taip, kad projekte talentai būna pastebėti muzikos industrijos profesionalų ir mes sulaukiame agentūrų užklausų dėl galimo bendradarbiavimo, į tai žiūrime palankiai, suprasdami, kad greta pripažinimo ir piniginio prizo dalyviai siekia būti pastebėti ir sulaukti pasiūlymų“, – apie dalyvių užsispyrimą kalba Gediminas.
Muzikinio projekto prodiuseris sako, kad vadyba ir stipri komanda yra neatskiriami sėkmingo atlikėjo kompanionai – jam būtinas tinkamas įvaizdis ir komunikacija. Tačiau čia taip pat svarbu nepamiršti muzikos, per ją užkariaujamas kelias į klausytojų širdis.
„Mano patirtis sako, kad geriausiai sekasi tiems, kurie puikūs ir be didelio garso ir gausybės šviesų. Aš netikiu „pagamintomis“ žvaigždėmis, žvaigžde mes vadiname žmones, kurie savo srityje yra ryškūs, kurie patys šviečia, visa kita – tai tik atšvaitai, prodiuserių sukurtos blizgės. Ir žmonės tai atpažįsta“, – įsitikinęs G.Jaunius.
Tačiau vis dėlto vien geros komandos nepakanka, o ir ją surasti nemenką užduotis. G.Jaunius įsitikinęs, kad sėkmė priklauso nuo kiekvieno asmens ambicijų ir dedamų pastangų, taip pat ir nuo asmeninės atlikėjo charizmos. Sėkmė projekte garantuoja didžiulį momentinį dėmesį, kurį tinkamai panaudoti ne visi susizgrimba laiku.
„Pirmiausia nugalėtojas turi būti išmintingas ir suprasti vieną esminę tiesą – nugalėjimas yra tik pradžia. Didžiausia klaida būtų manyti, kad nugalėjus įgyjama teisė ar privilegija, kad publika be papildomų pastangų daugiau plos ar labiau mylės. Pergalė tai tik puikus tramplinas karjerai, tinkamai pasinaudojus proga galima pasiekti aukštų rezultatų, bet tik atkakliai dirbant“, – sako G.Jaunius.
