Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime spaudai teigiama, kad šaltis gali paveikti kiekvieną iš mūsų, tačiau kai kuriems žmonėms kyla didesnė rizika. Šaltis gali sukelti hipotermiją, nušalimus, dėl jo gali suaktyvėti jau turimos ligos (širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų). Dėl jo gali ištikti net mirtis. Amžius per šalčius yra svarbiausias rizikos veiksnys.
Vyresnio amžiaus žmonės priskiriami rizikos grupei, nes paprastai daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose ir yra mažiau judrūs bei jų organizmo šilumos reguliavimo sistema gali būti sutrikusi. Kitos rizikos grupės – tai kūdikiai, vaikai, paaugliai, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, asmenys su protiniais sutrikimais, vartojantys tam tikrus vaistus, socialiai remtini žmonės, imigrantai.
Patarimai esant šaltiems orams:
– Planuokite savo veiklą atsižvelgdami į oro sąlygas (temperatūrą, vėją, snygį).
– Nelieskite šaltų objektų plikomis rankomis. Nesiremkite į metalinius daiktus, transporto priemones.
– Saugokite nepridengtas kūno vietas nuo nušalimų, kai temperatūra yra žemiau -10° C.
Venkite alkoholio, nes tai padidina hipotermijos riziką.
– Reguliariai gerkite vandens, nes šaltis skatina dehidrataciją.
– Valgykite pakankamai, nesilaikykite dietų, maistas turėtų būti kaloringas, kad organizmas sugebėtų pasigaminti daugiau energijos.
– Venkite alkoholio, nes tai padidina hipotermijos riziką.
– Nerekomenduojama vartoti daug kofeino turinčių produktų ar rūkyti, nes tai skatina organizmą greičiau prarasti šilumą.
– Pasireiškus pirmiems kvėpavimo takų infekcijos požymiams, venkite kūno atšalimo.
– Pagal oro temperatūrą bei planuojamą veiklą pasirinkite tinkamus drabužius, kad nebūtų šalta, bet kad ir neperkaistumėte. Pasyvi veikla reikalauja šiltesnių drabužių.
– Saugokitės, kad drabužiai nesudrėktų nuo vandens ar sniego, o taip įvykus, persirenkite sausais, nes drėgni drabužiai atšaldo kūną.
– Ypač svarbu tinkamai apsaugoti pėdas, plaštakas ir galvą. Esant šaltam orui būtina dėvėti kepurę, nes daugiausia šilumos netenkama per galvą. Venkite pirštuotų pirštinių, siauros avalynės ir sintetinių drabužių. Tinkamiausi yra vilnoniai ir medvilniniai, nes tokie sulaiko daugiau šilumos.
– Pasirūpinkite antklodėmis automobilyje.
– Namuose taip pat svarbu dėvėti tinkamus drabužius.
– Venkite didelio fizinio krūvio, nesiimkite jokių sunkių darbų šaltyje, ypač jei sergate širdies kraujagyslių ligomis, nes šaltis papildomai apkrauna širdį.
Pasirūpinkite antklodėmis automobilyje.
– Atpažinkite pirmuosius nušalimo rizikos požymius: nemalonūs viso kūno šalčio pojūčiai, šalti rankų ir kojų pirštai, drebulys, rankų ir kojų pirštų skausmas, jų tirpimas, blyškios dėmės ant veido ir kitų odos sričių.
Patarimai rizikos grupės žmonėms
– Vyresnio amžiaus žmonėms reikia šiltesnių drabužių, nes jų organizmas gamina mažiau šilumos pats. Einant į lauką būtina dėvėti kepurę, mūvėti šiltas pirštines ir kojines. Namuose reikia pasirūpinti, kad bent vienas kambarys būtų pakankamai šiltas.
– Kūdikiai yra labiau linkę sušalti, todėl lauke reikia dažniau tikrinti, ar jų rankos ir kojos yra šiltos. Vaikas turi jausti komfortinę temperatūrą.
– Jei sergate širdies ar plaučių ligomis, venkite aktyvaus poilsio lauke. Eidami į lauką nuo šalčio tinkamai apsaugokite galvą, rankas ir kojas. Jei naudojate inhaliatorių, jį reikia purkšti prieš einant į lauką.
– Jei sergate cukriniu diabetu, jūsų rankos ir kojos labiau pažeidžiamos šalčio, todėl pasirūpinkite išlaikyti jas šiltas.
– Jei sergate artritu, šaltis sustiprina simptomus, todėl sąnarius per šalčius reikia itin saugoti.
