Prieš septynis mėnesius gimusi Saulė – pirmoji jau aštuonerius metus šeimoje gyvenančių Lino ir Irmos atžala. Pastarieji mėnesiai poros gyvenime pripildyti daugybės naujų patirčių.
Viena tokių – krikštynos. Jos Linui ir Irmai buvo labai svarbios – juk taip dukra pradeda savo krikščioniškąjį gyvenimą.
„Kai mažiau planuoji, viskas pavyksta sklandžiau, – juokavo L.Adomaitis. – Pasiruošimas buvo, bet nedarėme jokio didžiulio baliaus. Juk visos šios šventės esmė – krikšto sakramentas.“
Linas sako, kad tikėjimas jo ir žmonos gyvenime labai svarbus. Tai pora ir laiko judviejų santuokos ir laimingo gyvenimo pamatu: „Gal dėl to taip dabar ir lengva eiti kartu per gyvenimą.“ Pasak Lino, toks požiūris susiformavo dar vaikystėje.
„Kai tik susipažinome su Irma, iš karto atradome labai gražių sutapimų. Abu giedojome bažnyčių jaunimo choruose, važiuodavome į piligrimines keliones. Mums taip pat abiem labai svarbi malda“, – pasakojo L.Adomaitis.
Dukros Saulės krikšto vardo paieškos, anot Lino, nebuvo sunkios. Vardas buvo žinomas iš anksto – žmonos Irmos pageidavimu dukrai skirtas Elenos vardas. Tokį vardą turėjo šviesaus atminimo Irmos močiutė.
„Irmai močiutė buvo vienas brangiausių žmonių pasaulyje. Galutinį sprendimą priėmėme perskaitę apie šv. Elenos asmenybę – mus ji labai įkvėpė“, – apie rūpestingumu ir gera širdimi garsėjusią šv. Eleną kalbėjo Linas.
Saulė Elena Adomaitytė – bendras abiejų tėvų pasirinkimas. Saulės vardą pasiūlė Linas, o Elenos – Irma.
Linas pasakoja, kad krikštynų ceremonija nebuvo ilga – šeimai buvo svarbu, kad septynių mėnesių vaikas nepervargtų ir pasidžiaugtų gražia švente. Todėl ceremonijoje dalyvavo tik artimiausi šeimos giminaičiai ir krikšto tėvai. Jais tapo poros draugai Jurga ir Marius.
„Esame jiems labai dėkingi, kad taip atsakingai ruošėsi krikštynoms. Dukra bus labai laiminga turėdama tokius krikštatėvius“, – džiaugėsi Linas.
Krikštą Saulė priėmė Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje. Linas ir Irma – dažni šių maldos namų svečiai, čia lankosi beveik kiekvieną sekmadienį: „Kai reikėjo spręsti, kur pakrikštyti vaiką, mes iš karto žinojome, kad čia yra ta vieta, tiesiog pajautėme, kad čia bus labai gerai mūsų vaikeliui.“
Nuojauta šeimos neapgavo – visos ceremonijos metu mažoji Saulė buvo linksma ir energinga. Po krikšto net gavo palaikyti šventąją knygą.
„Saulė buvo labai laiminga. Kai jai pylė vandenį ant galvos, nebuvo jokių verkimų, ji vandenį mėgsta. Dukra buvo išsimiegojusi, tad į viską žiūrėjo džiugiai. Visą ceremonija bandė iš kunigo paimti knygą. Galiausiai kunigas davė ją“, – sakė L.Adomaitis.
Linas pasakojo, kad dukros apranga rūpinosi mama Irma ir krikštamotė Jurga. Rezultatas Linui patiko – pasak jo, Saulytė atrodė labai puošniai ir gražiai.
Po sakralinės ceremonijos visi susirinko šventinių priešpiečių. Ten gėrė kavą ir valgė saldžių užkandžių: „Trumpai paplepėjome ir skubėjome migdyti Saulės.“
